Buveinė

Peri miškų pakraščiuose, laukų želdiniuose, taip pat pastatuose miestų pakraščiuose. Maitinasi beveik išimtinai peliniais graužikais, kuriuos medžioja laukuose, ypač pievose ir ganyklose. Jei sniego negausu, žiemoja laukuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visoje šalyje, bet dažnesnis vakarinėje ir centrinėje šalies dalyse. Kai kur peri nedidelėmis kolonijomis. Lengvomis žiemomis daugiausiai žiemojančių paukščių esti pajūrio regione. Pastaraisiais dešimtmečiais perinčių paukščių labai sumažėję.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug karvelio dydžio. Pasižymi lytiniu spalvų dimorfizmu. Suaugusio patino nugara ir sparnų viršutinės dengiamosios plunksnos ryškiai rudos spalvos, išmargintos juodomis nedidelėmis dėmėmis (svarbiausias požymis, skiriantis nuo stepinio pelėsakalio). Sparnų galai juodi. Galva ir uodegos didžioji dalis pilkos spalvos. Uodegos galas juodas. Apatinė pusė rusvai gelsva. Krūtinė ir sparnų dengiamosios plunksnos išmargintos tamsiais taškais.

Suaugusios patelės viršutinė pusė panaši į patino, tik daug labiau dėmėta. Galva ir uodega labiau išmarginti tamsiais neryškiais dryželiais ir su rudu atspalviu, todėl atrodo ne taip šviesūs. Apatinė pusė neturi patinėliui būdingo rusvai gelsvo atspalvio, todėl atrodo šviesesnė.

Jauni paukščiai labai panašūs į suaugusias pateles. Skrendančių skirtumus įžiūrėti problemiška. Patikimiausias požymis, leidžiantis pirmamečius jauniklius atskirti nuo patelės, yra tai, kad jų sparnų viršutinės didžiosios dengiamosios plunksnos su šviesiais galais. Skrendančių šį požymį kartais pavyksta pamatyti kaip skersai sparno einančią šviesesnę (gelsvai rudą) juostelę. Pavasarį jaunų paukščių apdaro požymiai jau leidžia skirti lytis.

Nuo panašaus stepinio pelėsakalio patinas geriausiai skiriasi iš juodų dėmių viršutinėje kūno dalyje. Be to, stepinis pelėsakalis yra kiek mažesnis už pelėsakalį ir turi smailesnę uodegą. Abiejų rūšių patelių ir jauniklių lauko sąlygomis atskirti praktiškai neįmanoma.

Kai spalvų atskirti neįmanoma, nuo paukštvanagio geriausia atskirti iš ilgų ir smailių sparnų ir aiškiai ilgesnės uodegos. Be to, paukštvanagis niekada neplasnoja vietoje.

Nors pasižymi sakalams būdinga išvaizda, bet jo elgesys nuo daugumos kitų sakalų labai skiriasi, mat grobį gaudo ne ore, o ant žemės. Be to, panašiai kaip suopis, pastebėjęs auką, tankiai plasnodamas sparnais, gali "kaboti" ore. Taip pat nemažai laiko praleidžia tupėdamas ant elektros laidų, atramų bei medžiuose ir stebėdamas grobį.

Lietuvoje peri medžiuose kitų paukščių (ypač varninių) lizduose. Klaipėdos mieste pastaraisiais metais perėjo ir daugiaaukščių namų pastogėse, į kurias paukščiai patenka per atviras nišas. Vakarų Europoje dažniausiai lizdus suka pastatuose ir pusiau atviruose inkiluose.

Balsas

Veisimosi metu triukšmingas. Balsas skardus tankiai kartojamas "kik kik kik…". Patino ir patelės balsai mažai skiriasi.