Buveinė

Peri tundroje, lygumose palei vandenyną. Traukimo metu ilsėtis ir maitintis sustoja įvairiuose vandens telkiniuose, žemės ūkio plotuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Pastaraisiais metais negausiai, bet kasmet matoma Vakarų Lietuvoje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Viena iš mažiausių žąsų, bet pastebimai didesnė už didžiąją antį. Išvaizda labiausiai primena baltaskruostę berniklę. Skiriasi visai juoda galva, vienspalve tamsiai pilka nugara ir pilvu. Pauodegys baltas. Bernicla porūšio paukščiai, perintys Vakarų Sibire, o migruojantys per Baltijos regioną, turi tamsiai pilkus pilvą bei nugarą ir kiek šviesesnius kūno šonus. Porūšiui hrota (peri Špicbergene, Grenlandijoje, o žiemoja Danijoje, Anglijoje, Airijoje), kurio atstovų šalyje aptikti tikimybė mažesnė, būdinga daug šviesesnė apačia, o riba tarp balsvo pilvo ir juodos krūtinės ryški. Į Lietuvą atsitiktinai užklysta nigricans porūšio paukščiai, kurie atpažįstami iš balsvų šonų, tamsaus pilvo ir ryškios plačios balsvos dėmės skerai kaklą (didesnės nei būdinga bernicla porūšio paukščiams).
Jauniklių kaklas iš pradžių juodas, o vėlai rudenį susiformuoja ir balta juostelė skersai kaklo. Visų porūšių jaunų paukščių kūno šonai esti tamsesni nei suaugusių (vienodo atspalvio kaip ir pilvas).

Balsas

Žemas "kvo, kvo…" arba "kro, kro...", "krrro", "kov-kov-kov…".