Šiam būriui priklauso vidutinio dydžio ir dideli paukščiai (60-12000 g), plačiai paplitę įvairiuose kraštovaizdžiuose.
Plėšriųjų paukščių snapas gana trumpas, antsnapio viršūnė nulinkusi žemyn. Antsnapio pamatinėje dalyje yra vaškinė- plikas, kartais spalvotas odos plotas. Čia atsiveria šnervės. Kojų pirštai be plunksnų, ilgi, baigiasi riestais, aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Sparnai ilgi, smailūs arba apvalūs. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų paprastai 10, vairuojamųjų 12-14. Plunksnos gerai prigludusios prie kūno, neryškių spalvų. Kai kurių rūšių patinų spalva ryškesnė nei patelių, bet patelės būna gerokai didesnės už patinus. Šeriasi vieną kartą; plasnojamosios plunksnos pakeičiamos pamažu.
Veiklūs dieną. Dauguma rūšių vikriai skraido, gali ilgai sklandyti. Žeme vaikšto retai. Sėslūs, klajokliai ar keliaujantys paukščiai. Monogamai. Dažnai poros ilgą laiką būna pastovios. Dažniausiai veisiasi pavienės poros, lizdą krauna aukštai medžiuose, rečiau ant žemės. Kartais užima kitų paukščių senus lizdus. Stambios rūšys deda 1-2, smulkios 4-7 - kiaušinius. Peri abu porelės nariai; dažnai patinas maitina perinčia patelę. Kiaušinių inkubacija trunka 4-8 savaites. Išveda vieną vadą. Jaunikliai paukščiukiniai, išsirita apaugę pūkais, kuriuos po 10-20 dienų pakeičia antrasis pūkinis apdaras. Lizde jaunikliai išbūna 1-3 mėnesius. Pirmais metais, o stambesnių rūšių trejus ketverius metus, jauniklių spalva skiriasi nuo suaugusių. Minta tik gyvūniniu maistu. Naikina įvairius kenkėjus, ypač pelinius graužikus. Plačiai paplitę paukščiai.
Būryje 5 šeimos, 274 rūšys. Lietuvoje 24 rūšys.