Buveinė

Jūrų pakrantės, pajūrio vandens telkiniai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Dažniausiai aptinkamas Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose. Veisimosi metu retas. Žiemą kai kuriais metais įprastas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Veisimosi apdaru lengviausia atpažinti iš kaklo priekinėje dalyje gerklės ir pagurklio srityje esančios trikampio formos ryškiai rudos spalvos dėmės, pilkos galvos ir kaklo šonų bei vertikaliomis juodomis ir baltomis juostelėmis išmarginto sprando.
Rudens-žiemos apdaras esti šviesesnis ir nekontrastingų atspalvių. Tokiu apdaru rudakakliai narai yra šviesiausi iš visų narų. Suaugusių paukščių viršutinė kūno dalis pilka, išmarginta baltomis dėmelėmis. Kaklo šonai, gerklė, pagurklis esti baltos spalvos. Nesubrendusių pirmų ir antrų metų paukščių šios kūno dalys esti pilkos spalvos. Žiemą laikosi pavieniui ir nedideliais pakrikusiais būriais. 
Rudens-žiemos apdaru dažnai painiojamas su stambiais kragais. Nuo šių lengviausia atskirti pagal dydį. Svarbus požymis, kad plaukdamas galvą laiko kiek pakeltą, todėl snapo smaigalys šiek tiek esti pakeltas (tuo tarpu juodakaklis naras dažniausiai snapą laiko horizontaliai, o ausuotasis ir rudkaklis kragai – net kiek nuleistą). Skrendantis nuo ausuotojo ir rudakaklio kragų skiriasi vienspalviu sparnų viršumi (šių kragų sparnai su baltomis juostomis ties sparnų pamatu). 
Minta daugiausiai žuvimis. Plaukiodamas nuolat nardo; reguliariai purto, sukioja galvą (palyginimui, juodakaklis naras taip elgiasi tik retkarčiais). Pakyla nuo vandens sunkiai, ilgai įsibėgėdamas vandens paviršiumi (taip elgiasi visų rūšių narai).

Balsas

Tuoktuvių balsas jausmingas "kuur, kuurii", girdimas tik veisimosi metu. Kildamas nuo vandens skleidžia ritmišką, žąsų gagenimą primenantį "ka ka kak".