Vidutinio dydžio ir stambūs vandens paukščiai (1000-5000 g).
Kūnas laivelio formos, nedidelė galva, storas kaklas, trumpi ir siauri sparnai, trumpa uodega. Keturpirštės kojos užpakalinėje kūno dalyje. Užpakalinis (I) pirštas silpnas, išaugęs aukščiau kitų. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Pastaibis suplotas iš šonų, jo priekis apaugęs tinkliškai išsidėsčiusiais skydeliais. Snapas ilgas, tiesus ir smailas. Šnevės plyšio pavidalo, uždengtos odos dangteliais. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų 11 (I rudimentinė), vairuojamųjų 16-20. Plunksnos tankios, prigludusios prie kūno.
Gerai plaukioja ir nardo; sausumoje nevikriai šliaužia pilvu, pasispirdami kojomis. Polėkis stiprus, kyla sunkiai, gerokai įsibėgėję vandens paviršiumi. Visą laiką būna vandenyje: maitinasi, ilsisi. Veistis išlipa į krantą.
Traukiantys paukščiai. Monogamai, sudaro pastovias poras. Lizdą įsiruošia krante, prie pat vendens. Deda 2 margus kiaušinius. Peri abu porelės nariai 25-30 dienų. Jaunikliai viščiukiniai, išsirita apaugę pilkai rusvais pūkais. Apdžiuvę jie gali plaukioti ir nardyti, nors tėvai juos ilgą laiką maitina. Maistą neša stemplėje, o paaugusiems snape. Vienas pūkinis apdaras pakeičiamas kitu, po to apsiplunksnuoja ir po 45 dienų pradeda skraidyti. Tada jaunikliai būna panašūs į suaugusius poilsio apdaru. Suaugę šeriasi du kartus per metus: vasaros pabaigoje - rudenį ir anksti pavasarį. Plasnojamosios plunksnos iškrinta visos ir vienu metu ir paukščiai negali skraidyti. Poilsio apdaru paukščiai dažniausiai būna 3 mėnesius. Lytinis dimorfizmas nežymus - šiek tiek skiriasi dydžiu.
Daugiausia minta žuvimis (jas gaudydami paneria net į 25 m gylį) arba įvairiais vandens bestuburiais.
Būryje 1 šeima, 5 rūšys. Lietuvoje 3 rūšys.