Buveinė

Pusiau atviras kraštovaizdis: laukai su medžių ir krūmų grupėmis, giraitėmis, pamiškės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi daugiau Pietryčių ir Pietų Lietuvoje. Gausa labai nepastovi. Tinkamose buveinėse buvusi įprasta prieš keletą dešimtmečių dabar labai reta ar iš viso nebeaptinkama.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Kiek mažesnis už naminį žvirblį ir geltonąją startą. Lengviausiai gamtoje atpažįstama iš būdingos giesmės. Apdaras nespalvingas, iš dalies panašus į kitų rūšių paukščių. Paukštis atsargus ir iš arti stebėti ne visuomet pasiseka. Esant galimybei paukštį stebėti stambiu planu, gerai matomi rūšies atpažinimo požymiai – gelsvas žiedelis aplink akį ir ryškiai tamsiai dryžuoti pilkai rudi pečiai. 
Suaugusio patino veisimosi apdaru galva žalsvai pilka. "Ūsai", smakras ir gerklė geltonos spalvos. Pilvas ir pauodegys rudi.
Patelė panaši į patiną, bet blyškesnių atspalvių. Skirtingai nei patino, jos kaklo šonai ir krūtinė tamsiai dėmėti.
Tiek patino, tiek ir patelės rudens-žiemos apdaras kiek mažiau kontrastingas ir šviesesnis, bet šių skirtumų nustatyti gamtoje neįmanoma. Faktiškai patino rudens-žiemos apdaras esti panašus į patelės veisimosi arba rudens apdarą.
Jaunikliai pilkesni ir tamsiai išilgai dryžuota nugara bei apačia. Šiek tiek primena kalviukus. Jų "ūsai" ir gerklė gelsvai rudi. Išsišėrę įgauna suaugusių apdarą, tačiau beveik visų patelių ir dalies patinėlių krūtinės ir kūno šonų dėmėtumas išlieka.
Didesnę laiko dalį praleidžia ant žemės.

Balsas

Giesmelė paprasta, bet gana melodinga. Lietuvoje girdėta frazė "zir-zir-zir-ziuu", tačiau skirtinguose regionuose įrašyti paukščių balsai rodo, kad giesmė labai varijuoja. Gieda patinėlis tupėdamas atviroje ar pusiau atviroje vienoje iš aukštesnių vietų. Bendravimo balsai – garsios frazės "tsiv", "tiv" ir pan.