Buveinė

Jauni ir įvairiaamžiai eglynai bei mišrūs miškai su eglių priemaiša.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visoje šalyje. Vienas iš įprastų miško paukščių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnis už naminį žvirblį. Iš toliau atrodo kaip beveik vienspalvis rudas ir gana tamsus paukštis.
Viršus rusvai rudas su išilginėmis juodomis juostelėmis. Galva ir kaklas pilki – pelenų spalvos. Ausų dengiamosios plunksnos ir viršugalvis pilkai rudi. Apačia melsvai pilka, pilvas balsvas. Šonai rusvai rudi su juosvomis išilginėmis juostelėmis.
Patinas labai panašus į patelę. Daugumos patelių pilka spalva ne tokia gryna, o su rudu, rusvu atspalviu. Rudens apdaras labai nedaug skiriasi nuo veisimosi sezono, bet yra šiek tiek rudesnis.
Jaunikliai dryžuoti, margesni už suaugusius. Jie apdare neturi vien pilkos spalvos plotų, nes galva ir kaklas išvagoti išilginiais juosvais dryželiais. Rudenį išsišėrę įgauna suaugusiems būdingą apdarą.
Maitinasi daugiausia ant žemės vabzdžiais ir augalų sėklomis. Būdingas elgesio elementas -tupėdamas periodiškai trūkčioja, lyg pasitaiso sparnus. Mažai žinomas, nes didžiąją laiko dalį praleidžia pomiškio ir trako tankumynuose. Sunku jį ir pastebėti, bet pirmiausiai reikia ieškoti eglių jaunuolynuose ir vietose su gausiu eglės pomiškiu. Veisimosi metu dažniausiai jį esant tenka spręsti iš būdingos giesmės. Daugiausiai gieda ryte ir tuomet tupi eglių viršūnėse.

Balsas

Giesmė melodinga. Jos metu kartojamos kelios nelabai garsios, švelnios, melodingos frazės. Būdingas bendravimo balsas, iš kurio galima pažinti traukimo metu praskrendančius paukščius (taip pat ir prietemoje).