Buveinė

Dideli mišrūs ir spygliuočių miškai su senais medynais ir pavieniais senais medžiais.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse įprastas, bet niekur nėra gausus.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Varnos dydžio, nors sveria beveik perpus mažiau. Išimtinai miško paukštis. Pirminis uoksinis paukštis, kuris uoksus kalasi pats paprastai perbrendusiuose medžiuose. Mažiau nei kitos meletos susijusi su skruzdėlynais ir miško skruzdėmis. Dažniausiai esant paukštį sužinoma iš labai būdingo balso. Balsas girdimas ištisus metus, todėl labiausiai dėl šios priežasties juodoji meleta laikoma dažnesniu paukščiu, nei yra iš tikrųjų.
Visas apdaras juodas, žvilga. Patino kakta ir viršugalvis raudonos spalvos. Patelės – tik pakaušis. Skrydis banguotas. Panašių kitų paukščių rūšių šalyje nėra.
Jaunikliai paukščiai panašūs į suaugusius. Dar uokse esantys jaunikliai priklausomai nuo lyties turi suaugusiems būdingas raudonas dėmes galvos srityje. Vienintelis patikimas jų apdaro skirtumas nuo suaugusių individų tas, kad juodos plunksnos neturi žvilgesio.
Uoksus kalasi įvairiuose, dažniausiai ligų pažeistuose medžiuose, ypač paprastosiose pušyse ir drebulėse. Vaidmuo miško ekosistemose milžiniškas, nes suteikia vietas lizdams daugeliui rūšių stambiųjų antrinių uoksinių paukščių.
Minta daugiausia vabzdžiais, gyvenančiais po medžių žieve ir medienoje. Žiemą, kai neapsnigti skruzdėlynai, minta ir skruzdėmis.

Balsas

Labai triukšminga. Balsai įvairūs. Vienas jų gana liūdnas šaukinys "kjuuuuuu", kartojamas keletą kartų su vidutinio ilgio pauzėmis. Serijomis kartojamos frazės "kli-kli-kli…" (ypač skrendant) ir "kliuuu..." (ypač nutūpus po skridimo). Kai kurie jų girdimi ištisus metus. Juodoji meleta yra vienas iš nedaugelio triukšmingų paukščių žiemą. Tuoktuvių metu patinas tarškina į sausą medį (paprastai į storą šaką) ir tuo sukelia labai galingą, skambų garsą, lyg kas būgnytų milžinišku būgnu.