Buveinė

Nedideli miškeliai, pamiškės ir medynai palei aikštes, kur yra senų medžių; seni ekstensyviai naudojami sodai, gausiai apželdintos sodybos, kapinės ir pan.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitusi visur. Įprasta, o vietomis apyretė. Gausa pastaraisiais dešimtmečiais mažėja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį didesnė už naminį žvirblį. Nors priklauso geninių paukščių būriui, tačiau į kitus genius išvaizda ir elgesiu nedaug panaši. Vienintelis lauko sąlygomis pastebimas panašumas, kad jos kojų pirštų sandara tokia kaip ir kitų geninių – pirmas ir ketvirtas pirštai atsukti atgal (t.y. du pirštai atsukti į priekį ir du atgal). Dažniausiai į save atkreipia dėmesį specifiniu iš toli girdimu balsu.
Vyraujanti viršutinės pusės spalva rusvai pilka. Apatinė pusė šviesesnė – pilkšva, išmarginta skersiniu rudu raštu. Nelaipioja medžių liemenimis, o dažniausiai tupi ant storų šakų. Snapas pilkšvas, silpnas. 
Patinas dydžiu ir apdaru panašus į patelę ir gamtoje jų atskirti neįmanoma.
Jaunikliai paukščiai labai panašūs į suaugusius, bet jų apdaras blyškesnis. 
Antrinis uoksinis paukštis (peri drevėse ir kitų paukščių iškaltuose uoksuose, bet pati uokso nekala). Tupėdama lizde jį gina specifiniu elgesiu – pamėgdžiodama gyvatės šnypštimą ir sukiodama galvą, manoma, imituodama roplių perspėjamuosius ir gynimosi judesius.
Labai svarbus veisimosi buveinės elementas yra dirvinių skruzdžių ir skruzdėlynų gausa. Mat grąžiagalvė daug sulesa skruzdžių, o jauniklius maitina daugiausiai jų kokonais. 
Skrydžio trajektorija banguota – kaip ir kitų geninių paukščių. Skrisdama periodiškai tankiai plasnoja sparnais ir lekia (lyg sklęstų) iš inercijos suglaudusi sparnus (toks elgesys taip pat būdingas visiems geniniams).

Balsas

Patino balsas – monotoniška trelė "pie-pie-pie-pie…". Girdima tik veisimosi sezono pradžioje. Gynimosi balsas tupint lizde primena gyvatės šnypštimą. Jaunikliai prašydami maisto uokse negarsiai zyzia  "zizizizi…".