Buveinė

Giraitės ir medžių grupės agrariniame kraštovaizdyje, didelių miškų pamiškės, gausiai apželdintos pavienės sodybos.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visur. Gausos pakilimo metais – gausiausia pelėda šalyje, tačiau vietinės populiacijos dydis labai svyruoja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Gerokai mažesnis už naminę pelėdą ir tik truputį – už panašios išvaizdos balinę pelėdą. Aktyvus naktį ir prieblandą. 
Apdaras labai margas. Vyrauja pilka, ruda, balta, oranžinė spalvos ir jų dariniai. Tupintį nuo kitų panašaus dydžio pelėdų lengviausia atskirti iš ilgų "auselių", oranžinių rainelių ir vienspalvių labai ryškių apvalių gelsvai rusvų skruostų vainikų. Sparnai ilgi ir siauri. Skrydis lėtas, banguotas. Sparnais plasnoja pastebimai lėčiau nei naminė pelėda, bet panašiu tankumu kaip balinė. 
Nuo panašiausios balinės pelėdos skiriasi ilgomis "auselėmis". Kai jos priglaustos (skrendant, ilsintis), lengviausia atskirti iš vienodesnės apačios (kaklo ir krūtinės margumas beveik vienodas), oranžinių akių, rudai rusvo apdaro atspalvio, iš to, kad aplink akis nėra juodų dėmių, ir kad krūtinėje iš arti matomas ir skersinis smulkus raštas.
Patinai panašūs į pateles, tik šios truputį didesnės. Jų apdare taip pat esti daugiau rusvai rudos spalvos.
Jaunikliai paukščiai nuo ankstyvo rudens gamtoje sunkiai atskiriami nuo suaugusių. 
Peri daugiausiai neužimtuose varninių paukščių lizduose. Minta smulkiais žinduoliais ir vabzdžiais. Žiemą gaudyti paukščius. Ant žemės netupi. Pavasarį vyksta tuoktuvių skraidymai, kurių metu gali būti girdimi sparnų mušimo vienas į kitą garsai (elgesys būdingas ir balinėms pelėdoms).

Balsas

Įvairus. Patino tuoktuvių balsas "guu, guu, guuu…" kartojamas 1–3 sekundžių intervalu. Kartais į patino balsą atsakinėja patelė panašiu, bet truputį aukštesniu balsu. Apskritai nelabai balsingi. 
Lizdą palikusių ir dar tėvų maitinamų jauniklių cypimas – periodiškai kartojama frazė "piich" labai skardi ir vakaro tyloje girdima iš labai toli.