Buveinė

Lietuvoje tai didelių miškų nuošalūs, seni medynai,  ypač prie vandens telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Žinomos tik kelios perėjimo vietos, tačiau manoma, kad rūšis yra dažnesnė. Vis dėlto šalyje labai retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Stambiausia krašte gyvenanti pelėda. Apie 4–5 kartus didesnis už naminę pelėdą. Turi labai didelę galvą ir ilgų plunksnų kuokštelius galvos šonuose – "auseles". "Auselių" plunksnos stačios didžiąją laiko dalį, bet skrendant visiškai priglaudžiamos, o ilsintis – iš dalies. Viršus pilkšvai rudas, išmargintas tamsiai rudomis stambiomis dėmėmis, kurios suformuoja skersinį raštą (juostas). Apatinė pusė šviesesnė – gelsvai ruda, išmarginta išilginiais tamsiais dryžiais. Gerklė balta. Šonų ir pilvo plunksnos turi skersinį iš arti matomą dryžuotumą. Akys labai didelės, rainelės rausvai oranžinės. Pastaibis plunksnuotas. Polėkis lėtas. Plasnoja retai, o mostai santykinai negilūs. Skraido neaukštai. Dėl dydžio ir minėtų požymių maža tikimybė ją supainioti su kitomis pelėdomis. 
Patinas ir patelė lauko sąlygomis sunkiai atskiriami. Apdaras visus metus vienodas. 
Jaunikliai vasarą atpažįstami iš pūkinių plunksnų likučių. Rudenį iš toliau jų nebeįmanoma atskirti nuo suaugusių.
Dieną neaktyvus ir tupi nuošaliose vietose medyje ar ant žemės. Maitinasi naktį ir prietemoje įvairiais stambokais gyvūnais – daugiausiai žinduoliais ir paukščiais.

Balsas

Balsų repertuaras labai sudėtingas. Tuoktuvių balsas garsus, toli girdimas, bet kimus "uuu-hu". Dažniausiai kartojamas keletą kartų 8–12 sekundžių intervalu. Kartais balsas primena gūdų juoką. Patelė taip pat šūkčioja žemesniu balsu "uuuuch".