Buveinė

Miškai, sodai, parkai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Pietinė rūšis, ir mūsų šalyje aptinkamas tik labai retai ir atsitiktinai.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Labai maža – apytikriai strazdo dydžio pelėda. Mažesnis už pelėdikę. Galva didelė. Apdare vyrauja pilka spalva. Pasitaiko rudos bei tarpinės formos paukščių. Visas kūnas išmargintas juosvomis, balsvomis ir rudomis apskritomis dėmėmis ir brūkšneliais. Per pečius eina balsva tamsiai dėmėta juosta. Vienintelė iš mūsų krašte aptinkamų mažų pelėdų turi pailgėjusias plunksnas galvos šonuose, kurias priimta vadinti auselėmis. Iš tikrųjų jos su ausimis nieko bendra neturi. "Auselių" plunksnos pasišiaušia paukščiui išsigandus, nerimaujant. Kitu metu šios plunksnos esti prigludusios prie galvos ir mažai matomos. Iš toliau dėmėtumas nepastebimas ir paukštis atrodo pilkai rudos spalvos. Apačia truputį šviesesnė. Pastaibis plunksnuotas, bet pirštai pliki. Rainelė geltona. 
Dieną neaktyvus ir tupi šiek tiek išsitempęs, beveik vertikalia poza. Naktį gaudo vabzdžius ore ir ant žemės.
Patinas, patelė ir skraidantys jaunikliai lauko sąlygomis neatskiriami. Apdaras visus metus vienodas. Jaunikliai apuokėliai subręsta pirmais gyvenimo metais. Žiemoja Afrikoje ir pietinėje Europoje.

Balsas

Garsus, girdimas iš labai toli. Tai monotoniški kas 2–3 sekundes serijomis kartojami švilpimai, cypimai "tiuu, tiuu, tiuuu". Patelė šūkčioja aukštesniu balsu, dažnai sudarydama duetą su patinu.