Buveinė

Peri raižyto reljefo tundroje. Ypač mėgsta gilių upių slėnių šlaitus. Traukimo metu sustoja įvairiuose vandens telkiniuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Nereguliariai pavieniai paukščiai stebimi įvairiose šalies vietose migravimo metu. Skirtingai nei kitų rūšių žąsys, didžioji populiacijos dalis žiemoja Pietryčių Europoje, todėl tik pavieniai paukščiai dažniausiai mišriuose būriuose su kitomis žąsimis traukia žiemoti per Baltijos regioną į Vakarų Europą. 

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Viena mažiausių šalyje stebimų žąsų. Šiek tiek didesnė už didžiosios anties gaigalą. Nuo kitų paukščių rūšių atskirti labai lengva iš spalvoto kontrastingo apdaro.

Palyginti su kitų rūšių žąsimis, iš toliau krenta į akis storas kaklas ir labai trumpas snapas. Kaklas ir krūtinė rudos spalvos.

Suaugę individai sparnuose turi dvi gana ryškias baltas skersines juosteles. Skruosto ruda dėmė esti didesnė ir apsupta siaura balta juostele. Tuo tarpu jaunų paukščių analogiška skruosto ruda dėmė ne tokia ryški, mažesnė (kai kada jos net nebūna) ir apsupta platesne balta juostele. Sparnuose matomos daugiau kaip dvi nelabai ryškios baltos skersinės juostelės.

Paukščiui skrendant iš toli labiausiai krenta į akis tamsus pilvas ir trumpas storas kaklas. Tuo tarpu tamsiai rusva spalva matoma tik iš gana netoli. Traukia vėliau nei kitos žąsys.

Balsas

Dviskiemenis aukštas "ki-kvi" ar "kik-vik". Dažnai girdimas skrendantis.