Šiam būriui priklauso nedideli, vidutinio dydžio ir dideli vandens paukščiai (200-10000 g). Labai paplitę. Traukiantys, švelnesnio klimato zonoje sėslūs arba klajokliai.

Kūnas kresnas, laivelio formos, kaklas ilgas. Snapas dažniausiai platus, aptrauktas minkšta jautria odele, viršūnė baigiasi kietu raginiu nagu. Antsnapio ir posnapio kraštai apaugę raginėmis plokštelėmis ar raginiais dantukais. Kojos vidutinio ilgio, truputį atstuktos atgal. Tarp 3 pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Pasturgalio liauka gerai išsivysčiusi. Plunksnos tankios, daug pūkų. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų 11, vairuojamųjų 12-24. Ančių lytinis dimorfizmas ryškus, žąsims ir gulbėms jis nebūdingas. Jaunikliai panšūs į pateles, bet blankesnių spalvų. Patinai didelsni už pateles.

Gyvena įvairaus tipo vandenyse, pelkėse. Gerai plaukioja, kai kurios rūšys puikiai nardo. Žąsiniai paukščiai sausumoje dažniausiai būna nevikrūs, tik žąsys gali bėgioti. Jų polėkis gana greitas, bet nevikrus. Dauguma rūšių monogamai, žąsų ir gulbių poros būna ilgą laiką pastovios.

Lizdus krauna ant žemės, kartais peri uoksuose ir urvuose. Gūžtą gausiai iškloja pūkais. Deda 2-14 vienspalvių kiaušinių. Po 20-41 dienos išsirita apaugę tankiais pūkais jaunikliai, jie greitai plaukioja nardo bei savarankiškai maitinasi. Ančių patinai pradėjusias perėti pateles palieka. Kitų žąsinių abu porelės nariai augina jauniklius. Šeriasi vieną ar du kartus per metus. Dažnai plasnojamosios plunksnos iškrinta vienu metu, todėl paukščiai 21-45 dienas negali skraidyti. Minta įvairiu gyvūniniu bei augaliniu maistu.

Paplitę beveik visame Žemės rutulyje. Būryje 2 šeimos, 151-154 rūšys. Lietuvoje 35 rūšys.