Buveinė

Gausiai viršvandeniais augalais apaugusios vandens telkinių pakrantės su dumblingomis klampynėmis, vandeningos atviros ir klampios žemapelkės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama visame krašte ir yra dažnesnė, nei paprastai manoma. Dėl gyvenimo nuošaliose mažai žmonių lankomose vietose mažai kam pažįstama.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Gerokai mažesnė už naminį karvelį. Nesunku pažinti iš ilgo, raudono, kiek lenkto snapo. Pamatyti paukštį sunku, nes aktyviausia esti naktį. Dieną slapstosi žolių tankumyne. Gerai plaukioja, daug bėgioja. Dėl teritorijų smarkiai rungiasi su kitais tos pačios rūšies individais.
Suaugusio paukščio viršus rudas, išmargintas juodomis dėmėmis. Galvos šonai, kaklas ir dalis pilvo melsvai pilkos spalvos. Kūno šonai ir dalis pilvo išmarginta juodomis ir baltomis juostomis. Snapas raudonas ilgas, tik jo galas ir antsnapio dalis tamsūs. Kojos pilkai rusvos. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet jų apačia ir galvos šonai pilkesni, šviesesni – neturi suaugusiems individams būdingo melsvo atspalvio. Gerklė ir dalis krūtinės pilkai baltos spalvos. Apskritai jų apatinė kūno dalis margesnė. Snapas neturi raudonos spalvos.

Balsas

Girdimas iš toli. Labai įvairus. Vienas iš balsų primena paršiuko žviegimą. Kartais karkia įvairiais aštriais garsais. Kurkimo trelę užbaigia lėtėjančia ir slopstančia fraze "kru-kru-kru". Dažniausiai balsai girdimi naktį ir prietemoje, bet taip pat rečiau ir dieną. Labai reaguoja į pašalinius neįprastus garsus, pvz.: irklo girgžtelėjimą, vandens staigų supliuškenimą ir pati pradeda žviegti. Staiga supliuškenus vandenį dažnai pavyksta dirbtinai išprovokuoti jos žviegimą. Tai gali būti svarbu per apskaitas.