Buveinė

Veisiasi nuošaliuose miškuose nelabai toli nuo žuvingų vandens telkinių. Mėgsta lankytis prie žuvininkystės tvenkinių. Migruojantis aptinkamas prie įvairių vandenų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Retas. Dažniau aptinkamas rytinėje šalies dalyje – ežeringame regione.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pastebimai didesnis už paprastąjį suopį
Tupintis nuo kitų vanaginių paukščių skiriasi balta apačia ir galva. Tik krūtinėje turi tamsią dėmę. Per akį eina juoda juostelė. 
Skrendantis paukštis iš apačios atrodo baltas, ilgais siaurais sparnais. Išsiskiria juodos dėmės dilbio ir plaštakos sąnario srityje. Sparnų galuose išsiskiria pavienės plunksnos (dažniausiai keturios). Plasnojamosios plunksnos su tankiomis tamsiomis juostelėmis išilgai sparno. Viršus tamsiai rudas, o iš toliau atrodo juodas. Skrisdamas paukštis laiko kiek sulenktus (raidės "M" forma) sparnus. 
Patino apdaras panašus į patelės, tik tamsi juosta per krūtinę tamsesnė. Jauni paukščiai panašūs į suaugusius, tik jų nugara su šviesiomis siauromis skersinėmis juostelėmis, kurias suformuoja šviesūs plunksnų galiukai. Viršugalvis su juodomis dėmelėmis.
Plasnodamas sparnais gali "kyboti" vietoje ir stebėti vandens paviršių. Pamatęs vandenyje tinkamą grobį, krinta žemyn suglaudęs sparnus. Netoli vandens iškelia sparnus į viršų, atkiša kojas ir puola į vandenį. Gali net panerti. Nuo vandens atsiplėšia plasnodamas sparnais. Žuvis į lizdą jaunikliams neša naguose.

Balsas

Bendravimo balsas yra aukštų tonų šūksnis "pyp". Tuoktuvių skrydžio metu patinas garsiai šaukia "uiilp, uiilp…". Pavojaus momentais prie lizdo šaukia "kaj-kaj-kaj" arba "ki-ki-ki…".