Buveinė

Įvairios vešlia augmenija apaugusios vietos: apyežeriai, pelkės (šlapžemės).

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Mūsų kraštas yra naktikovų paplitimo arealo šiauriniame pakraštyje, todėl didesnė tikimybė juos rasti pietinėje šalies dalyje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Kiek didesnis už varną. Elgesiu ir iš dalies išvaizda nemažai panašus į baublius: už didįjį šiek tiek mažesnis ir dukart didesnis už mažąjį. Naktinis paukštis, nors ne taip retai matomas ir dieną.
Kūnas kresnas. Apdaru abiejų lyčių paukščiai nesiskiria. Stebint tupinčius suaugusius paukščius labiausiai krinta į akis melsvai pilka apatinė pusė ir kontrastingai juoda nugara bei viršugalvis. Dažniausiai naktikovus galima pastebėti prietemoje, kai jų būrelis iš dienojimo vietų (dažniausiai krūmų, medžių) perskrenda į maitinimosi vietas – nendrynus, švendrynus. Skrenda nelygia trajektorija. Sparnais mosuoja santykinai lėtai, lyg mechaniškai. Pasitikėdamas savo maskuojamosiomis spalvomis, žmogų prisileidžia arti, o pasibaidęs kyla staigiai. 
Balta kakta ir nedidelis ruoželis aplink snapą esti tik veisimosi metu. Taip pat tik perėjimo metu paukščiai turi puošnų kuoduką iš ilgų pavienių plunksnų. Veisimosi periodo pradžioje kojos parausta, o tuo tarpu kitu metu esti gelsvos.
Jaunikliai iki žiemos esti durpinės spalvos, išmarginti baltomis ir gelsvomis dėmelėmis. Tuo savo išvaizda gerokai primena didžiuosius baublius. Iš dalies išsišėrę žiemą jauni paukščiai turi balsvą, pilkomis dėmelėmis menkai išmargintą apatinę pusę ir pilkos spalvos viršutinę pusę. Tokiu apdaru kai kada net peri. Suaugusių paukščių apdarą galutinai įgauna antrąjį savo gyvenimo pavasarį.

Balsas

Girdimas paukščiui skrendant. Primena kranklio "kvak". Dažniausiai girdimas naktį.