Buveinė

Veisimosi metu – vidutinio dydžio ir dideli stovinčio bei lėtai tekančio vandens telkiniai, ypač gausiai vandens augalais apaugusiais pakraščiais. Migravimo metu, be minėtų vandens telkinių, taip pat ir jūrų pakrantės. Žiemoja stambesniuose neužšalusiuose vandens telkiniuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse įprastas visame krašte. Žiemojimo metu vidaus vandenyse retas, Baltijos pajūryje – įprastas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Stambiausias iš šalyje aptinkamų kragų, kiek mažesnis už didžiąją antį. Vienas grakščiausių vandens paukščių. Plonas ilgokas kaklas bei ilgokas labai smailas snapas net iš toli leidžia ausuotąjį kragą atskirti nuo ančių.

Veisimosi apdaru lengviausia atpažinti iš ryškaus juodos spalvos kuodo ir rudos su juodu kraštu "apykaklės", kuri tuoktuvių žaidimų metu iškeliama kaip savotiškas skydas. Ši "apykaklė" – tai pailgėjusios skruostų ir viršugalvio bei pagurklio plunksnos. Tuoktuvių žaidimai vyksta dažniausiai poromis. Poros nariai juos "šoka" sinchroniškai vienas prieš kitą. Dažnai tuoktuvių žaidimų metu snape laikomi vandens augalai, purtoma galva. Kai kada du paukščiai iškyla iš vandens vienas prieš kitą vertikalia stovėsena, panašiai kaip pingvinai stovi sausumoje. Veisimosi ir ypač žaidimų metu dažnai girdimas tuoktuvių balsas.

Puikiai plaukioja. Maitindamasis arba vengdamas pavojaus nardo. Skraido labai mažai. Iš vandens kyla ilgai įsibėgėdamas vandeniu. Skrenda greitai. Skrisdamas ištiesia kaklą ir kojas. Skrendant matomas baltos sparno dengiamosios bei mažosios plasnojamosios plunksnos, todėl juodo sparno fone gerai išsiskiria dvi šviesios išilginės juostos.

Jaunikliai iki rudens esti dryžuoti.

Žiemos apdaru puošniosios apykaklės paukščiai nebeturi. Už panašų rudakaklį kragą daug šviesesnis. Nuo jo taip pat skiriasi ilgesniu kaklu, balta gerkle, krūtine, skruostais, šviesesniu rausvu snapu.

Balsas

Tuoktuvių balsas – įvairus gerklinis karkimas, gargimas lyg "kerrr, kerrr" ar "ghiag ghiag". Girdimas gana toli.