Buveinė
Gyvena išimtinai miškuose. Pirmenybę teikia mišriems miškams, ypač lapuotynams su didele eglės priemaiša. Žiemos buveinėse esti derančių beržų, gausus lazdynų trakas ir daug sultingus vaisius brandinančių (ornitochorinių) krūmų.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Aptinkama beveik visame krašte, bet ne visuose miškuose. Kai kuriuose šalies pietvakarių ir pajūrio miškuose neaptinkama.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Kiek didesnė už kurapką. Masyvaus kūno sudėjimo.
Suaugęs paukštis raibas. Viršutinė pusė pilka su gausiomis smulkiomis juodomis dėmelėmis. Sparnai su aiškiu rudu atspalviu. Krūtinė ir pilvas baltos spalvos, o likusi apatinės pusės dalis pilka. Visa apatinė pusė esti išmarginta stambokomis tamsiai rudomis ar net rusvomis dėmėmis. Uodegos gale yra plati juoda juosta.
Nuskrendantį paukštį lengviausiai atpažinti būtent iš ryškios juodos juostos uodegos gale.
Patinas turi nelabai ryškų kuoduką, kurį tuoktuvių poza gali pašiaušti. Gerklė juoda, apvedžiota baltu apvadu. Šis požymis yra svarbiausias gamtoje skiriant paukščių lytis. Patelės kuodukas mažesnis. Gerklė šviesi, išmarginta nedidelėmis rudomis dėmelėmis. Apskritai patelės spalvos mažiau kontrastingos.
Jaunikliai pradeda skraidyti labai anksti – dar toli gražu nepasiekę suaugusių dydžio. Jaunikliai labai panašūs į patelę. Jų gerklė šviesi. Apatinė pusė esti rudesnė. Uodegos gale nebūna juodos juostos. Antrais metais lauko sąlygomis juos atskirti iš išvaizdos nuo suaugusių beveik nebeįmanoma.
Daug laiko praleidžia ant žemės. Atsargi. Artėjant žmogui dažnai tyliai nuskrenda anksčiau, nei ją pavyksta pamatyti. Svarbią dalį racione sudaro beržų ir lazdynų žirginiai, ornitochorinių krūmų vaisiai.
Balsas
Tylūs ir iš netoli girdimi švilpčiojimai. Patinėlis šaukia "fiiit fiuiiit fiuiit-ti-ti-tiu". Patelės balsas paprastesnis. Pavasarį patinėlis kai kada suplaka sparnais ir tai sukelia specifinį garsą, kuris kiek primena garsą, girdimą jerubei kylant nuo žemės skristi. Sunerimusi vedžiodama jauniklius patelė sušunka "piririririri".
