Buveinė

Pusiau atviras kraštovaizdis: krūmėtos pievos, pamiškės su krūmais, pradedančios užaugti kirtavietės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur. Įprasta, o kai kur ir dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Nedaug mažesnis už naminį žvirblį. Gamtoje nesunkiai atpažįstamas iš būdingos giesmės ir apdaro.
Charakteringas trumpas masyvus snapas. Kaip ir daugelio kikilinių šeimos paukščių, uodega su nedidele kirpte.
Suaugęs patinas veisimosi apdaru su raudona galva, krūtine, antuodegiu ir pusiauju. Pilvas balsvas. Vyraujanti sparnų, uodegos ir nugaros spalva ruda.
Patelė raudonos spalvos apdare neturi. Vyrauja žalsvai ar pilkai ruda spalva. Ryškus dėmėtumas ar dryžuotumas. Dėmelės tamsios, pailgos formos. Kontrastas tarp viršaus ir krūtinės nedidelis. Nuo panašios naminio žvirblio patelės skiriasi dėmėta apačia. Nuo čivylio patelės skiriasi dydžiu (daug didesnė), masyvesniu snapu, ryškiu pilku ar žalsvu atspalviu (mažiau ruda), sparnuose neturi šviesios dėmelės, uodega vienspalvė.
Jaunikliai panašūs į patelę, bet turi gelsvesnį atspalvį, dvi nelabai ryškias šviesias juosteles skersai sparno ir yra dėmėtesni. Iš Lietuvos išskrenda nespėję išsišerti. Dauguma sugrįžusių abiejų lyčių paukščių turi suaugusiai patelei būdingą apdarą. Tik pavieniai antrų kalendorinių metų patinėliai jau turi suaugusiems patinams būdingą apdarą (raudoną spalvą). Dauguma patinų puošniąją intensyviai raudoną spalvą apdare turi tik nuo trečių kalendorinių metų.
Minta daugiausiai augaliniu maistu. Didžiausią jų raciono dalį sudaro įvairių žolinių augalų sėklos. Jaunikliams truputį prideda ir vabzdžių.

Balsas

Tuoktuvių giesmė – labai melodingas švilpčiojimas – "ti-viti-vidi", "viti-vidi" ar pan. Frazių intonacija tokia, lyg giedantis paukštis klaustų. Patinėlis gieda tupėdamas aukštesnėje vietoje – ant krūmo, aukštos žolės. Gieda intensyviai ne tik ryte, bet ir dieną. Bendravimo balsai – "tviu-iti", "sip", "pik".