Buveinė

Peri įvairiuose gyvenviečių, nedidelių miestų, sodybų želdiniuose, laukų giraitėse ir rečiau stambių miškų pamiškėse. Pirmenybę teikia spygliuočiams, ypač pušynams.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte, bet turimais duomenimis, gausa įvairiose vietose nevienoda.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Vienas iš mažiausių kikilinių šeimos paukščių. Panašiausias į alksninuką, bet šių rūšių paukščių buveinės labai skiriasi. Nesunkiai apibūdinamas iš išvaizdos ir stebėti nesudėtinga, kai tupi atviroje vietoje.
Suaugusių paukščių apdare vyrauja geltona su kiek žalsvu atspalviu spalva. Svarbiausias atpažinimo požymis yra ryškus išilginis tamsus kūno (pečių, nugaros, pilvo, kūno šonų bei viršugalvio) dryžuotumas. Antuodegis ryškiai geltonas. Tačiau gamtoje svilikėlis lengviausiai atpažįstamas iš būdingos giesmės ir tuoktuvių elgesio. Patinėlis labai daug gieda (taip pat ir dieną) tupėdamas atvirose vietose ir skraido tuoktuvių skrydžiu vartydamasis į šalis (panašiai kaip žaliukė). 
Patinas panašus į patelę, tačiau jo gerklė, krūtinė, pilvo viršutinė dalis, galvos šonai ir kakta dryžuoti mažiau ir kartu ryškesnės geltonos spalvos. Ir priešingai – patelės apdaro geltonumas daug blyškesnis.
Jaunikliai beveik neturi geltonos spalvos. Tos kūno dalys, kurios suaugusių apdare yra gelsvos ar geltonos, jauniklių apdare yra balsvos.
Nuo panašaus alksninuko skiriasi santykinai didesne galva, intensyvesniu kūno dryžuotumu, mažiau juodos spalvos galvos apdare, šviesesniais sparnais bei trumpesniu ir masyvesniu snapu. Skrendančio matomas vienspalvis uodegos viršus. Palyginimui – alksninuko uodegos kraštai geltoni (išskyrus juodą juostą uodegos gale). Sparnų viršuje šviesios juostelės siauros, neryškios (alksninuko – plačios, ryškios).

Balsas

Giesmė – girgždėjimą primenanti aukštų tonų garsi trelė "zirrrrrrrrrl". Gieda daugiausiai tupėdamas atviroje vietoje ar medžio viršūnėje bei skraidydamas tuoktuvių skrydžiu.