Buveinė

Veisimosi buveinė – taigos ir miškatundrės miškai. Mūsų krašte stebimas – gryni ir mišrūs eglynai. Traukimo metu aptinkamas įvairiuose miškuose, pamiškėse ir laukuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Traukimo metu labai dažnas, tačiau dauguma paukščių pralekia mišriuose būriuose su kikiliais nesustodami. Veisimosi metu retas ir stebimas ne kasmet. Daugiau tokių atvejų registruojama Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Žiemą taip pat labai retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai naminio žvirblio ir kikilio dydžio. Gamtoje lengvai atskiriamas iš išvaizdos ir giesmės.
Kaip ir kikilis pasižymi ryškiu apdaro lytiniu dimorfizmu. Tiek patinas, tiek patelė turi baltą antuodegį. Pagal tai skrendančius šiaurinius kikilius nesudėtinga atskirti nuo kikilių. Skirtingai nei kikilių, šiaurinių kikilių uodegos šonai tamsūs. Kūno šonai dėmėti (kikilių – vienspalviai). 
Patinas vasaros apdaru labai spalvingas. Nuo suaugusios patelės skiriasi juoda galva. Patelės galva šviesiai ruda, bet nėra visai vienspalvė. Viršugalvis tamsesnis.
Nuo panašios kikilio patelės šiaurinio kikilio patelė skiriasi spalvingesniu apdaru, nes krūtinė ir dalis sparno dengiamųjų plunksnų oranžinės spalvos. Vietoje kikiliams būdingų kontrastingų baltų juostelių viršutinėje sparnų pusėje šiaurinių kikilių patelės turi tik neryškias trumpesnes juosteles.
Išsišėręs patinas praranda kontrastingą juodą apdaro spalvą. Galva tampa juosva su smulkiom šviesiom ir netaisyklingom dėmelėm. Patelės apdaras rudenį pakinta mažai. Apdare tik padaugėja rudos spalvos.
Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi labai panašūs į patelę, tik jų pilvas ir antuodegis gelsvesni. Rudenį išsišėrę gamtoje nuo suaugusių nebeatskiriami.
Minta panašiu maistu kaip ir kikiliai.

Balsas

Šiaurinio kikilio giesmė primena žaliukės giesmę, bet ji trumpesnė. Panaši į greitai tariamą frazę "žžiuu". Šis balsas girdimas ir rudenį traukimo metu. Kai kada šią frazę gieda ir patelės.