Buveinė

Gyvenvietės, kaimo tipo kraštovaizdis su pavienėmis sodybomis, ūkiais, taip pat ir miestai – ypač jų pakraščiai. Svarbu, kad būtų tinkamų matmenų uoksų, drevių, inkilų ar kitokių tinkamų lizdui vietų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visur. Dažnas ar įprastas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnis už naminį žvirblį. Nesunkiai atpažįstamas iš apdaro ir kai kuriais atvejais iš balso. Neblogai žmonių, ypač sodininkų, kaimo žmonių, žinomas ir pastaraisiais dešimtmečiais dažnai globojamas.

Lengviausiai atpažįstamas iš rusvai rudo viršugalvio, juodų dėmelių baltuose skruostuose, trumpo juodo "kaklaraiščio" ir neištisinės baltos "apykaklės".

Patinai gamtoje nuo patelių neatskiriami. Sezoniniai apdaro skirtumai taip pat labai menki. Rudenį apdaras gelsvesnis, "kaklaraištis" mažesnis ir snapo pamatas geltonas.

Nors jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet jų apdaras blyškesnis, juodos dėmelės skruostuose su neryškiais kontūrais, "kaklaraištis" mažesnis ir pilkesnis. Rudenį įgauna suaugusių apdarą.

Minta įvairiu – augaliniu ir gyvuliniu - maistu. Vasarą vyrauja bestuburiai – daugiausia nuo lajų ir žemės surinkti bei ore sugauti vabzdžiai. Jais maitina ir jauniklius. Lesa taip pat sėklas, vaisius. Vyrauja laukinių augalų sėklos. Labai noriai lankosi paukščių lesyklose.

Esant geroms mitybos sąlygoms ir trūkstant įprastų perėjimo vietų, lizdus suka netradicinėse vietose. Kartais įsikuria tarp gandralizdžių, kovų lizdų išorinių šakelių. Kai kada tankialajuose medžiuose suka uždarus lizdus (Lietuvoje rasta piramidinėse tuopose). 

Balsas

Labai panašus į naminio žvirblio, bet įvairesnis ir švelnesnis. Deja, gamtoje juos atskirti nelengva. Labai skubiai tariama frazė "tsvit" ir skrendančio girdimas balsas "tett-ett-ett-ett" būdingi tik šiai žvirblių rūšiai.