Buveinė

Veisimosi metu aptinkamas pusiau atvirame ar atvirame kraštovaizdyje netoli vandens šaltinio, bet su sąlyga, jog randa tinkamų vietų lizdams sukti. Dažniausiai juos suka įvairiuose uolų plyšiuose ir stačiuose upių šlaituose kitų paukščių iškastuose urveliuose. Ne veisimosi laikotarpiu būriais klajoja atviru kraštovaizdžiu.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Į mūsų šalį užklysta nereguliariai. Daugiau stebėta jaunų nesubrendusių paukščių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Varnėno dydžio ir kūno formomis bei elgesiu į jį panašus. Suaugę paukščiai lengvai atpažįstami iš unikalaus spalvoto apdaro.
Kūnas šviesiai rusvas, tik galva, sparnai ir uodega juodi su violetiniu blizgesiu. Turi ilgą, dažniausiai prie sprando prigludusį kuoduką.
Patinėlis nuo patelės skiriasi trumpesniu kuoduku, mažesniu juodų apdaro dalių blizgesiu ir jų tamsiai rudu atspalviu. Rusva spalva blyškesnė, su rudu atspalviu. Tuoktuvių apdaru su kitomis rūšimis nesupainiojamas, nes krašte panašių paukščių nėra.
Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi rusvai rudi ar pilki. Labai panašūs į varnėnų jauniklius. Nuo jų skiriasi šviesesniu ir gelsvesniu apdaru, pastebimai šviesesniu pusiauju, šviesesniu ir trumpesniu snapu. Paukščiui skrendant mišriuose būriuose su varnėnais šviesus pusiaujas (iš dalies antuodegis) labai krenta į akis. Jų sparnai daug tamsesni už kūną ir sudaro kontrastą, o tuo tarpu varnėnų jauniklių sparnai labai panašaus atspalvio kaip ir nugara, kūno šonai. Be to, skirtingai nuo varnėno jauniklių, jų tarpas tarp akies ir snapo šviesus (varnėno jauniklių – tamsus brūkšnelis).
Išsišėrę nuo rudens visi rožiniai varnėnai yra panašūs į suaugusius veisimosi apdaru, bet blyškesni. Apdaro juoda spalva turi pilką atspalvį, o rusva murzinesnė, pilkesnė ar rudesnė.
Minta daugiausiai vabzdžiais, kuriuos, kaip ir varnėnas, labiausiai renka nuo žemės.

Balsas

Giesmė daug mažiau melodinga nei varnėno. Bendravimo balsai panašūs į varnėno.