Buveinė

Veisimosi metu – agrarinis kraštovaizdis su nedidelėmis giraitėmis ar senų medžių grupėmis gyvenvietėse, priemiesčiuose. Lizdus dažniausiai suka stambiuose retalajuose medžiuose. Kitais metų laikais – įvairiausios vietos: agrarinis kraštovaizdis, gyvenvietės, miestai, šiukšlynai. Vengia miškingų teritorijų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visur. Vienas iš dažniausių varninių paukščių. Pastaraisiais metais gausa sumažėjo dėl žemės ūkio nuosmukio.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip pilkoji varna. Apdaras vienodai juodas su nesunkiai pastebimu violetiniu metališku blizgesiu. 
Suaugusių paukščių snapo pamatas esti plikas ir matoma balsva dėmė. Patinas nuo patelės iš išvaizdos nesiskiria.
Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet jų snapo pamatas ir šnervės plunksnuoti. Šie požymiai pastebimi ir tarp žiemojančių jaunų paukščių. Tik pavasarį jie tampa mažiau pastebimi, tačiau pirmamečius ir kelerių metų paukščius atskirti nesunku, nes su amžiumi plika dėmė ties snapo pamatu didėja. Jaunikliai nuo panašių kranklių skiriasi mažesniu dydžiu, buveine (kovai vengia didelio miško), plonesniu bei smailesniu snapu bei balsais. 
Minta bestuburiais, įvairiu augaliniu maistu bei visokiausiomis atliekomis. Maistą renka nuo dirvos paviršiaus arba iškapsto esantį negiliai dirvoje. Nuolat lanko vietas, kur žemė dirbama. Kai gyvena miestuose – labiau maitinasi įvairiomis atliekomis. Lanko šiukšlynus.
Būdingas kolonijinis veisimosi elgesys. Lizdų kolonijose būna iki kelių šimtų ir tik labai retai – daugiau nei tūkstantis.
Žiemojimo metu su kitais varniniais paukščiais – varnomis ir kuosomis – sudaro mišrius būrius.

Balsas

Gerokai primena varnos karkimą, bet žemesnių tonų. Tai įvairios panašios į šias frazės: "krrraaaa", "kchchrrraaa", "kaaaaa", "kreu" ir kitokios. Jos dažniausiai kartojamos po kelis kartus. Susidaro įspūdis, lyg būtų tariama iš dalies pro nosį. Labai triukšmingi perėjimo vietose. Kolonijos paukščių garsai girdimi iš toli.