Buveinė
Gyvenvietės, seni ekstensyviai prižiūrimi gausiai apželdinti sodai, sodybos bei tiesiog agrarinis kraštovaizdis, o rečiau ir miestai. Svarbiausias reikalavimas buveinei – drevėti seni medžiai ar kitokios vietos – užunarviai, kurie tiktų lizdams sukti. Lizdus suka kaminuose, pastatų plyšiuose, inkiluose. Pastaraisiais metais prisitaikė perėti tuščiavidurėse elektros linijų gelžbetoninėse atramose. Kitais metų laikais aptinkama agrariniame kraštovaizdyje, šiukšlynuose, miestuose.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Paplitusi visur. Tinkamose buveinėse veisimosi metu vietomis gausi (mėgsta perėti grupėmis – pusiau kolonijomis). Žiemą gausi tik arti svarbiausių maisto šaltinių.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Mažesnė už naminį karvelį ir varną. Tamsiai pilka, tik sparnai ir uodega juodi – su metališku blizgesiu. Pakaušis, sprandas ir dalis kaklo šonų link sprando šviesiai pilki. Iš toliau atrodo visa juoda. Akys melsvai baltos.
Lytinis ir sezoninis apdaro skirtumai labai nedideli. Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet tamsesni. Jų pakaušis, sprandas ir kaklo šonai nėra šviesiai pilki kaip suaugusių paukščių. Išsišėrę tampa panašesni į suaugusius, bet nuo jų lengvai atskiriami.
Minta įvairiu – gyvuliniu ir augaliniu - maistu. Vasarą racione vyrauja bestuburiai – daugiausiai vabzdžiai. Rudenį ir žiemą daugiau sulesa įvairių atliekų, sėklų, uogų, vaisių. Būriais lankosi šiukšlynuose.
Labai charakteringas šeimyninis-grupinis elgesys. Poros stabilios visą gyvenimą. Šeimos neiškrinka net žiemą, kuomet sudaro mišrius būrius su varnomis ir kovais.
Nakvoja būriais medžiuose, labai nuošaliose ir mikroklimato požiūriu palankiose vietose arba arti žmonių (pvz., miestų parkuose, skveruose, kur jaučiasi saugesnės).
Balsas
Girdimas dažnai. Bendravimo balsai – tai įvairūs kranksėjimo variantai (tarp jų kai kurie kimūs). Dažniausiai girdimi balsai labiausiai primena keletą kartų kartojamas ir skubiai tariamas frazes "kav, kav,…", "khav, khav,…", "khev, khev,…". Giesmės negieda.