Buveinė

Miškai ir krūmynai palei vandens telkinius. Privalomas buveinės elementas – medžiai ir krūmai su svyrančiomis šakelėmis (beržai, karklai, juodalksniai, ypač augantys pusiau pavieniui ar pavieniui), prie kurių tvirtina savo lizdus.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Šalyje išplito per pastaruosius 50 metų. Ten, kur aptinkama, – įprasta ar dažna. Prie kai kurių, dažniau nedidelių vandens telkinių neaptinkama iš viso.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pilkosios pečialindos dydžio. Kai apžiūrėti galima detaliai, su kitais paukščiais nesupainiojama. Panašių kitų paukščių regione nėra. Ją esant galima spręsti iš ilgai besilaikančių ir medžiams numetus lapus lengvai pastebimų pakabinto baliono formos senų lizdų. Pažinti šią rūšį nesunkiai galima ir iš bendravimo balsų ir giesmės.
Suaugę paukščiai nesunkiai atpažįstami iš nedidelio dydžio, rudos ar rusvai rudos nugaros ir pilkos galvos su akis per kaktą jungiančia juoda juostele. Pasižymi lytiniu apdaro dimorfizmu. Suaugęs patinas nuo patelės skiriasi daug platesne juoda dėme aplink akis (tai akis per kaktą jungiančios juodos juostelės dalis), rusvesne nugara ir krūtine.
Apdaras rudenį beveik nesiskiria nuo veisimosi apdaro. 
Jaunikliai mažiau spalvingi. Jie neturi suaugusiems paukščiams būdingos akis jungiančios juodos juostelės. Jų krūtinė blyškesnė, galva šviesiai ruda (nugaros spalvos) ir snapas tamsus (suaugusių – šviesus).
Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Rudenį ir žiemą lesa ir augalų sėklas.
Lizdas uždaras su specialia į apačią nukreipta įlindimo anga. Jis pritvirtinamas prie svyrančių šakelių ir esti judinamas vėjo.

Balsas

Bendravimo balsas, kuris, atrodo, atlieka ir giesmės funkciją – ištęstas, plonas ir nelabai garsus "ciiii". Jį patinėlis kartoja beveik nuolat. Tikroji giesmė – tylus čiulbesys, pamėgdžiojant kitų paukščių (dagilio, žaliukės, zylių ir kt.) balsus, girdimas retai – ankstyvojoje veisimosi stadijoje po tuoktuvių skraidymų, stebint patelei.