Buveinė

Veisimosi metu aptinkamas vidutinio amžiaus ir senuose miškuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse iki šiol buvo įprastas, bet pastaraisiais metais gausa sumažėjusi.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug pilkosios pečialindos dydžio paukštis. Lipučiai (lipučių genties paukščiai) lengvai atpažįstami iš savitos išvaizdos, specifinio elgesio ir giesmės. Liputis nuo labai panašaus sodinio lipučio patikimiausiai gamtoje skiriasi giesme.
Jo apačia balsva. Viršus pilkai rudas su gausybe pailgų šviesių dėmelių. Snapas plonas – per visą ilgį truputį lenktas. Panašių paukščių mūsų krašte nėra, išskyrus, tikėtina, kai kada užklystančius sodinius lipučius. Nuo šių skiriasi baltesne apačia, kontrastingesnėmis šviesiomis dėmelėmis viršugalvyje ir pečių srityje, ryškesniais baltais "antakiais" ir trumpesniu snapu. Be to, jo užpakalinio piršto nagas ilgas, o sodinio lipučio trumpas. Tačiau šis požymis mažai vertingas esant poreikiui šias rūšis atskirti gamtoje. Patikimiausiai skiriasi piešiniu sparnuose, tačiau jo detalių įžiūrėti gamtoje labai sunku. 
Abiejų lyčių paukščiai atrodo vienodai. Sezoniniai jų apdaro skirtumai menki. Jauniklių krūtinės  ir kaklo šonai šiek tiek tamsiai dėmėti. Dėmelės primena žvynus.
Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Juos renka nuo medžių liemenų. Žiemą sulesa šiek tiek ir spygliuočių, rečiau kitų augalų sėklų.
Būdingas toks elgesys: maitindamasis liputis į medį nusileidžia ant liemens netoli žemės, liemenį apžiūrinėdamas juo spirale kyla link lajos, ją pasiekęs staiga skrenda prie kito medžio ir viskas kartojasi panašiai.
Lizdus suka įvairiuose užnarviuose, plyšiuose.

Balsas

Bendravimo balsai – tyloki šaukiniai "tsii-sii" ar "psiit". Giesmė tyli. Ji prasideda vienu kitu cyptelėjimu, kurie iš toliau negirdimi, o po to pasigirsta svarbiausia giesmės dalis – trelė "ci-ti-ti-ti-tivji". Gieda įvairiu dienos metu tupėdamas ant liemens ar įprastai laipiodamas juo. Intensyviai gieda nuo žiemos vidurio iki ankstyvo pavasario.