Buveinė

Veisiasi įvairiuose vidutinio ir vyresnio amžiaus miškuose. Pirmenybę teikia plačialapiams miškams. Kiek retesnis kitų lapuočių ir mišriuose miškuose. Vengia grynų spygliuočių miškų ir mažo ploto giraičių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse randamas visur, bet niekur nėra gausus. Jautrus miško ūkio veiklai.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Naminio žvirblio dydžio. Dėl labai charakteringos išvaizdos ir elgesio bei dėl specifinės giesmės su kitomis paukščių rūšimis nesupainiojamas, nes panašių paukščių rūšių mūsų krašte nėra. 
Patinas labai panašus į patelę, bet jo šonų rusvai ruda spalva intensyvesnė. Rudens ir veisimosi apdarai beveik nesiskiria. 
Jaunikliai nuo suaugusių skiriasi viršaus ir juodos juostelės per akį rudu ir apačios truputį rusvu atspalviais. Rudenį išsišėrę nuo suaugusių nebesiskiria. 
Minta daugiausiai ant medžių liemenų randamais bestuburiais. Taip pat renka ir lesa įvairių medžių ir krūmų sėklas. Kaupia maisto atsargas kritiniams gyvenimo laikotarpiams.
Dažniausiai lizdus įsirengia genių iškaltuose uoksuose ir natūraliose drevėse. Jei anga per didelė, ją sumažina žemių mišiniu.
Judesiai staigūs. Daugiausiai laiko praleidžia ant medžių liemenų ir stambių šakų ieškodamas maisto. Gali laipioti žemyn galva.
Šiaurės Europoje aptinkami porūšio S. e. europaea paukščiai. Jų krūtinė ir pilvo vidurinė dalis balsva ar balta. Pilvo šonai ir pauodegys rusvai rudi. Viršugalvis vienodai melsvai pilkas.
Kai kurių autorių duomenimis, žiemą apsilanko porūšis S. e. asiatica paukščiai. Jie šviesesni už europaea paukščius. Jų krūtinė ir pilvas balti, tik pauodegys rusvai rudas. Viršugalvis vienodai melsvai pilkas, tik kakta ir "antakiai" (galvos šonai aukščiau juodos juostelės per akį) yra balti.

Balsas

Giesmė – garsus švilpimas "tvy, tvy, tvy…". Bendravimo balsų keletas. Tai tylesni nei giesmė švilpčiojimai "tvi-tvi-tvi…", "sit", "tsirrr" ir kt. Gieda nuo žiemos antrosios pusės iki pavasario pabaigos.