Buveinė

Veisimosi metu - įvairūs miškai, kuriuose paukščiai randa natūralių drevių, paukščių iškaltų uoksų ar iškeltų inkilų. Peri ir senuose soduose, gyvenvietėse, gausiai apželdintose sodybose. Žiemą iš miškų dalis paukščių persikelia į gyvenvietes ir miestus.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur ir viena iš įprastų miško paukščių rūšių, bet dėl natūralių perėjimo vietų trūkumo niekur nėra gausi (išskyrus vietas, kur iškelti inkilai). Labai gausi žiemą miestuose, gyvenvietėse prie papildomo maitinimo vietų, nuolat pildomų lesyklų.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnė už naminį žvirblį. Žmonių vienas geriausiai pažįstamų paukščių. Žmonių gyvenvietėse ir miestuose telkiasi žiemą.

Lengvai atpažįstama iš geltonos apačios su juodu dryžiu per pilvą, žalios nugaros ir juodos galvos su baltais skruostais.

Patino juoda apačios juosta pilvo srityje išplatėja. Priešingai – patelės ši juosta pilvo srityje susiaurėja, o kai kada ir nutrūksta.

Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet blyškesnių spalvų. Jų juodos spalvos apdaras neblizga, geltona apačia neryški, skruostai gelsvi (suaugusių geltoni).

Uoksinis paukštis, lizdus sukantis kitų paukščių iškaltuose uoksuose, natūraliose drevėse, įvairiuose užunarviuose ir dažnai – inkiluose. Gausiai užima inkilus, kurių landos skersmuo 3,2-3,4 cm.

Minta daugiausiai bestuburiais (vyrauja vabzdžiai ir voragyviai) ir įvairių augalų sėklomis. Žiemą kaimo gyvenvietėse maitinasi įvairiomis atliekomis iš žmonių virtuvės bei specialiai lesyklose paliekamu maistu. Ypač telkiasi ten, kur randa riebalų, lašinių, saulėgrąžų.

Balsas

Giesmė – ritmiškos ir dažniausiai monotoniškos frazės "pintiu-pintiu…", "citi-citi…". Bendravimo balsai – "tvini", "ci-ci-ci", "cin-cin-čerrere" ir kt. Giedoti pradeda dar žiemą. Veisimosi sezono pradžioje gieda periodiškai visą dieną, o vėliau – tik anksti ryte. Miestuose apšviestose vietose giedoti pradeda neretai dar sutemus.