Buveinė

Veisiasi šviesiuose miškuose, dažniausiai senuose ir vidutinio amžiaus pušynuose. Be to, peri sodybose, gyvenvietėse ir netgi miestuose. Vengia tankių medynų. Ne veisimosi laikotarpiu aptinkama įvairiuose miškuose, bet dažniausiai retuose, šviesiuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Randama visur. Tinkamose buveinėse įprasta ar dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didžiosios zylės dydžio. Nesunkiai atpažįstama iš kuklaus apdaro, specifinio elgesio ir charakteringo balso.
Viršus pilkas. Apačia balsva. Viršugalvis truputį tamsiai dryžuotas. Krūtinė, gerklė ir pilvo viršus pilkai dėmėti ar dryžuoti.
Patinas nuo patelės skiriasi šviesesne gerkle ir pagurkliu, bet gamtoje jų patikimai atskirti pagal šį požymį neįmanoma.
Rudens ir veisimosi apdarai skiriasi labai mažai. Rudenį pilkosios musinukės esti truputį rudesnio atspalvio.
Jaunikliai skiriasi gausiai dėmėtu viršumi. Dėmelės šviesiai pilkos spalvos. Rudenį dėmėtumas sumažėja, bet išlieka antuodegyje.
Minta daugiausiai skraidančiais vabzdžiais, ypač dvisparniais (musėmis) ir smulkiais drugiais. Gaudo juos dažniausiai ore lekiančius. Juos stebi ir laukia pralekiančių tupėdama stebėjimo, medžioklės poste. Mėgsta tupėti ant apatinių medžių šakų, nes maitinasi dažniausiai žemiau lajų. Sodybose medžiojimo postais pasirenka elektros laidus, įvairias kartis ir pan.
Būdinga, kad tupėdama periodiškai kilnoja sparnų galus ir uodegą. Tupi beveik vertikaliai.

Balsas

Bendravimo balsas – monotoniškas cypsėjimas "zii". Giesmelė – monotoniškas šiek tiek besiskiriančių cypsėjimų "cit, ci-si, ci-ci-cii, ci-si, cii…" derinys. Ji neturi aiškios pabaigos. Paukštis gali cypsėti ilgai. Gieda mažai ir daugiausiai ryte.