Buveinė

Veisimosi ir žiemojimo buveinė – spygliuočių ir mišrūs miškai su paprastosios eglės priemaiša. Kitu metu – įvairiausi miškai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse dažnas ar įprastas. Vienas iš dažnesnių miško paukščių visais sezonais.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausias mūsų krašto ir Europos paukštis –  masė tesiekia 4–8 gramus. Gamtoje nesunkiai atpažįstamas iš būdingo apdaro, mažo dydžio ir giesmės bei bendravimo balso,
Viršus gelsvai žalsvas. Apačia šviesiai pilka. Kūno forma primena pečialindas. Juodame viršugalvyje yra oranžinė ar geltona juostelė. Aplink akį – platokas baltas žiedelis. Skersai sparno eina viena ryški ir kita trumpa, neryški juostelės.  
Patinas nuo patelės skiriasi oranžine juostele per viršugalvį. Tuo tarpu analogiška patelės juostelė geltona. Ji, be to, yra siauresnė nei patino.
Jaunikliai rudesni už suaugusius ir be puošnių juostelių viršugalvyje. Tuomet nuo pečialindų skiriasi šviesesne galva, tuo, kad neturi "antakių". Išsišėrę rudenį įgauna suaugusios patelės apdarą, bet yra blyškesni.  
Nuo panašiausio baltabruvio nykštuko lengviausiai skiriasi giesme ir tuo, kad neturi baltų "antakių" bei juodos juostelės per akį.
Nuo panašios nykštukinės pečialindos skiriasi spalvotu viršugalviu. 
Minta daugiausiai smulkiais vabzdžiais. Išskyrus veisimosi sezoną, laikosi grupėmis ar nedideliais būreliais.

Balsas

Giesmė tyli ir nesudėtinga. Sudaryta iš 4–6 kartus kartojamų aukštų frazių "pitytiriu". Ji skubi, tęsiasi 3–6 sekundes. Intensyviau gieda ryte.
Bendravimo balsas, kuriuo ryšį palaiko būrelio nariai, primena aukšto tono cypčiojimą "ci-ci-ci" ar "zi-zi-zi".