Buveinė

Agrarinis kraštovaizdis, kur gausu krūmų, pamiškės, sodai, sodybos, atviros kirtavietės. Mėgsta sausas vietas ir spygliuočių krūmų ar jaunų medžių priemaišą.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur. Įprasta ar dažna.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia iš šalyje aptinkamų devynbalsių ir kiek didesnė už pilkąją pečialindą.
Apdare vyrauja pilka spalva. Kakta, viršugalvis ir pakaušis tamsiai pilki. Ausies dengiamosios plunksnos juosvos. Gerklė balta. Kojos tamsiai pilkos. Išvaizda ir elgesiu panašiausia į rudąją devynbalsę. Gamtoje patikimai atpažįstama iš giesmės, o iš arčiau ir iš apdaro.
Nuo rudosios devynbalsės skiriasi mažesniu dydžiu, trumpesne uodega ir tuo, kad viršutinėje pusėje visai neturi rudos spalvos. 
Patinėlis gamtoje neatskiriamas nuo patelės. Rudens apdaras pasikeičia nedaug. Atsiranda neryškūs "antakiai", balsvas ruoželis po akimi.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet jų apdaras mažiau kontrastingas. Ausies dengiamosios plunksnos to paties tamsumo kaip ir viršugalvis. Jie netgi turi šiek tiek rusvas plasnojamąsias plunksnas (bet ne tiek intensyviai rudas, kaip rudosios devynbalsės).
Minta daugiausiai vabzdžiais, ypač graužiančiais lapus. Rudenį lesa smulkias uogas ir vaisius.

Balsas

Giesmė labai specifiška ir su kitų devynbalsių nesupainiojama. Melodingoji giesmės dalis labai tyli – lyg paukštis repetuotų, tyliai niūniuotų sau. Bendravimo balsas arba kita, mažai melodinga giesmės dalis – monotoniška, keletą kartų kartojama frazė "ce-ce-ce…". Apskritai prasčiausias giesmininkas iš devynbalsių. Gieda anksti ryte ir dieną.