Buveinė

Įvairūs krūmynai, krūmėtos pievos, upių slėniai, lapuočių jaunuolynai, pamiškių dilgėlynai, avietynai ir pan. Vandens telkinys nėra būtinas buveinės elementas.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse aptinkama visur. Nereta, nors tinkamų buveinių pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažėję.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio ir apdaru labai panaši į sodinę nendrinukę bei į mažąją krakšlę ir indinę nendrinukę. Viršus vienspalvis žalsvai rudas, pusiaujas šiek tiek rudesnis. Apačia balsva su gelsvai rusvu atspalviu. Labiausiai nuo minėtų rūšių gamtoje skiriasi giesme, o nuo mažosios krakšlės ir indinės nendrinukės ir buveine.
Nuo minėtų rūšių apdaru labiausiai skiriasi neryškiais "antakiais", ryškesniais šviesiais žiedeliais apie akis, žalsvesniu viršugalviu ir pečiais bei gelsvesne apačia.
Patinas apdaru nuo patelės gamtoje nesiskiria. Taip pat apdaras beveik nepasikeičia ir rudenį, suaugusiems paukščiams išsišėrus. Bendras bruožas – rudenį suaugę individai rudesni. Jaunikliai  nuo suaugusių skiriasi rudesniu atspalviu. Dėl šio ypatumo jų gamtoje negali atskirti nuo mažųjų krakšlių. Išsišėrę jaunikliai įgauna suaugusių apdarą.

Balsas

Giesmė labai graži ir melodinga. Vienas geriausių krašto giesmininkų. Pamėgdžioja net kelių rūšių paukščius. Giesmė greitesnė nei panašiai giedančios sodinės nendrinukės. Gieda daug ir įvairiu paros metu, ypač ryte. Tupi giedodamas patinėlis dažniausiai atviroje vietoje ant krūmo išorinių šakelių.