Buveinė

Lietuvoje veisimosi buveinė – tai lapuotynai ir mišrūs miškai. Pirmenybę teikia šlapiems miškams palei vandens telkinius.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Veisimosi metu paplitęs daugiau šiaurinėje šalies dalyje. Daug kur iš viso neaptinkamas. Pavasarinio traukimo metu gana dažnas visur.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Šiek tiek mažesnis už varnėną. Mažiausias iš strazdų. Panašiausias į strazdą giesmininką. Viršus rudai pilkas. Apačia balsva su gausiomis rudomis dėmėmis krūtinėje ir kūno šonuose. Išsiskiria ryškūs balti "antakiai" ir rudai rusvi kūno šonai. Skrendant matomos rudai rusvos sparnų apačios dengiamosios plunksnos.
Nuo panašaus strazdo giesmininko skiriasi ryškiai baltais ar kiek rusvai gelsvais "antakiais" (giesmininkas neturi), rudai rusvais šonais (giesmininko – gelsvi), trumpesne uodega ir giesme. Skrendančio matomos rudai rusva sparnų apačia ties jų pamatu (rudai rusvos apatinės sparnų dengiamosios plunksnos; strazdų giesmininkų jos gelsvos).
Patinų ir patelių apdaras nesiskiria. Rudenį abiejų lyčių paukščių apdaras išlieka panašus kaip veisimosi metu, tik "antakių" spalva tampa rusvai gelsva.
Jaunikliai panašūs į suaugusius, tik jų viršus dėmėtas ir šonų rusvumas mažiau intensyvus. Rudenį jie įgauna suaugusių apdarą.
Ypač daug baltabruvių strazdų matoma mūsų miškuose pavasarinio jų traukimo metu – tirpstant ar tik nutirpus sniegui. Būriai esti labai triukšmingi, nes daug  paukščių gieda vienu metu.
Minta daugiausiai bestuburiais, kuriuos renka ant žemės iš miško paklotės bei iš aikštelių, pamiškės pievučių. Prinokus vaisiams ir uogoms, jų taip pat daug sulesa.

Balsas

Gieda daug ir nuo atskridimo iki vidurvasario. Skirtingai nei kiti strazdai, daug gieda ir dieną, bet aktyviausiai – švintant. Giesmė sudaryta lyg iš dviejų dalių. Viena jų ilgesnė, bet tyli. Kita trumpa, garsi. Apskritai giesmė skirtingose vietose truputį skiriasi. Nerimo ir pavojaus balsas panašus į smilginio strazdo "trrr-trrr…" ir pan.