Buveinė

Drėgni krūmynai, dažniausiai prie vandens telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Dažniau aptinkama Vidurio Lietuvoje. Reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai didžiosios zylės dydžio ir truputį mažesnis už lakštingalą labai spalvingas paukštis. Vienas geriausių krašto giesmininkų. Aktyvus daugiausiai naktį ir dėl to gana paslaptingas. Retai pastebima, todėl labai svarbu išmokti pažinti jos giesmę.
Pasižymi apdaro lytiniu dimorfizmu. Tiek patinai, tiek ir patelės turi ryškų balsvą "antakį". Jų uodegos pamatas rusvai rudas, o galas tamsiai rudas (beveik juodas). 
Suaugęs patinas nesunkiai atpažįstamas iš mėlynos spalvos gerklės ir pagurklio su balta (porūšis L. s. cyanecula) arba ruda (porūšis L. s. svecica) dėme viduryje. Krūtinės viršutinėje dalyje mėlyną plotą keičia juoda ir ruda juostelės, kurias skiria siauras baltas ruoželis. Rudos juostelės apatinė riba nekontrastinga. Visų šių spalvotų dėmių dydis varijuoja. 
Patelės smakras ir gerklė balsvi, apvedžioti juodu apvadu. Senesnės patelės krūtinėje kai kada turi ir spalvotas juosteles. 
Jaunikliai labai dėmėti (būdinga strazdų šeimos paukščiams). Uodega nesiskiria nuo suaugusių. Rudenį jie įgauna suaugusių apdarą, bet turi daugiau rudų tonų. Patinėlių kūno priekyje mėlynos spalvos mažai, o patelių – labai mažai arba jos iš viso nebūna. Išsišėrę jauni paukščiai rudenį ir antrų kalendorinių metų paukščiai pavasarį ir vasaros pradžioje skersai sparno turi šviesią siaurą juostelę. Ją sudaro sparno viršų dengiančių plunksnų šviesūs galai.

Balsas

Giesmė labai sudėtinga. Girdima visą dieną, bet dažniausiai prietemoje. Į "repertuarą" įeina daugelio pamėgdžiojamų paukščių balsai bei įvairūs atsitiktinai išgirsti ir įsiminti garsai (beldimų, girgždėjimų imitacijos ir kt.). Patinas tuoktuvių giesmelę gieda dažniausiai tupėdamas krūmo viršūnėje. Dažnai giedodamas atlieka ir tuoktuvių skrydį. Tuomet jis kiek paskridęs aukštyn išskečia sparnus ir uodegą ir sklendžia į buvusią tupėjimo vietą.