Buveinė

Atviras ir pusiau atviras kraštovaizdis. Pirmenybę teikia pievoms, ganykloms, atviroms pelkėms.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitęs visur. Įprastas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Daug mažesnis už naminį žvirblį ir nedaug – už miškinį kalviuką. Vienas dažnesnių agrarinio kraštovaizdžio paukščių ten, kur ekstensyviai ūkininkaujama. Būtinas veisimosi buveinės elementas – tinkamos teritorinio elgesio demonstravimo (tupėjimo) vietos.
Viršus pilkai rudas su žalsvu atspalviu. Nugaros viršutinė dalis su juodomis ryškiomis juostelėmis. Kaklo ir krūtinės dėmėtumas labai panašus į šonų dėmėtumą. Šviesi juostelė nuo snapo pamato link skruosto apačios balsva. Labai panašus į miškinį kalviuką. Geriausiai nuo jo skiriasi giesmele, taip pat keletu apdaro elementų: plonesniu snapu, mažiau kontrastingu galvos apdaru, balsva juostele nuo snapo pamato link skruosto apačios (miškinio kalviuko gelsvai rusva), užpakalinio piršto nagas mažai lenktas ir ilgas – ilgesnis už patį pirštą (arba jam lygus). Nuo tundrinio kalviuko skiriasi tamsesne nugara (nėra šiam būdingų išilginių baltų juostelių).
Patino apdaras nesiskiria nuo patelės. Rudens apdaru įgauna ryškų gelsvai rusvą atspalvį (ypač tai būdinga pirmamečiams paukščiams (buvusiems jaunikliams)).
Jaunikliai pieviniai kalviukai nuo labai panašių rudagurklių kalviukų skiriasi beveik vienspalviais antuodegiu ir nugaros apatine dalimi (pusiauju). Tuo tarpu rudagurklio kalviuko antuodegis ir nugaros dalis išmarginti juodomis pailgomis dėmelėmis.

Balsas

Patino giesmė nėra labai sudėtinga. Pakilęs tuoktuvių skrydžiui nuo tupėjimo vietos ją pradeda fraze "sip-sip-sip…". Giedojimo tempas tolydžio spartėja ir paukščiui pasiekus aukščiausią skrydžio trajektorijos tašką susilieja į vientisą čiulbėjimą – "sipsipsipsiiiiiiiii". Pradėjęs giedoti naują frazę "sia-sia-siia-siiia" paukštis staiga nejudindamas sparnų pradeda sklęsti ant žemės ar kitos tupėjimo vietos. Būdinga, kad skirtingų individų giesmelė truputį skiriasi.