Buveinė
Veisimosi buveinės – nedidelės gyvenvietės, pavienės sodybos, fermos, kur yra tinkamų perėti pusiau atvirų ūkinių pastatų ar medinių pastatų su lentiniais šelmenimis. Be to, lizdus dar suka po tiltais, karnizais, pastogėse, ant langinių ir kitur. Kitu metu aptinkamos įvairiausiose vietose, ypač prie vandens telkinių.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Tinkamose buveinėse paplitusi visur. Dažna, nors pastaraisiais dešimtmečiais gausa buvo sumažėjusi.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Didžiausia iš šalyje aptinkamų kregždžių. Apdaras iš visų kregždžių spalvingiausias. Viršus ir plati juosta pagurklyje juodos spalvos su metališku melsvu blizgesiu. Gerklė ir kakta rusvai rudos spalvos. Likusioji apatinės pusės dalis balta su vos pastebimu rusvu atspalviu.
Patinas panašus į patelę, bet jo kraštinės vairuojamosios plunksnos ilgesnės ir siauresnės.
Jaunikliai paukščiai panašūs į suaugusius. Skiriasi blyškesniu apdaru be metališko žvilgesio, uodegos iškirptė maža, o gerklė bei kakta šviesiai rudos (ne rusvai rudos, kaip suaugusių) spalvos.
Neblogai žmonių žinoma ir daugelio globojama. Lizdus gali sukti tik tuose ūkiniuose pastatuose, į kurių vidų paukščiai patenka šiems esant nesandariems. Lizdai atviri – krepšio formos. Jie lipdomi iš purvo sumaišyto su seilėmis. Dažniausiai tvirtinami prie pastatų vidaus ir rečiau išorės medinių detalių arba, kur galima lipdomi palubėje, pastogėje ant kokio nors pagrindo. Minta išimtinai skraidančiais vabzdžiais. Veisimosi metu neperintys paukščiai nakvoja medžiuose, krūmuose virš vandens. Rudenį būriai kregždžių nakvoja ne tik medžiuose, bet ir nendrynuose.
Balsas
Bendravimo balsai – įvairios trumpos frazės: "vit", "vi-vit", "čivit", "čirivit". Giesmė sudėtinga, švelni ir negarsi. Ją gieda patinas ir patelė (pastarosios giesmė paprastesnė).