Buveinė

Vandens telkinių pakrantės su besiformuojančiais stačiais krantais, smėlio ir žvyro karjerai, didelės duobės ir jų apylinkės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitusi plačiai. Įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia iš mūsų krašte aptinkamų kregždžių. Apdaras tamsokas. Viršutinė pusė pilkai ruda. Apačia balta su tamsia plačia juosta krūtinėje. Uodegos iškirptė negili. Patinas dydžiu ir apdaru nesiskiria nuo patelės, ir apdaras išlieka toks pat visus metus.
Nuo panašios langinės kregždės labiausiai skiriasi tamsiu antuodegiu ir pilkai rudu (ne juodu) viršumi. Šie požymiai geriausiai matomi paukščiui skrendant.
Nuo suaugusios šelmeninės kregždės skiriasi maža uodegos iškirpte, baltu pagurkliu ir pilkai ruda kakta bei pilkesniu (ne juodu) viršumi. 
Jaunikliai paukščiai labai panašūs į suaugusius, bet jų viršus neryškiai dėmėtas, lyg žvynuotas. Dėmėtumą formuoja šviesesni (šviesiai rudi) nugaros ir sparnų dengiamųjų plunksnų galai. Iš toli ir paukščiams skraidant šie požymiai nepastebimi, bet bendras bruožas - jaunikliai  šviesesni už suaugusius.
Peri kolonijose stačiuose skardžiuose. Dažniausiai tai esti skardžiai vandens telkinių pakrantėse, o kiek rečiau – karjerai. Tačiau kai kada kolonija įsikuria net nedidelėse šviežiai iškastose duobėse stačiais kraštais. Urvelius paukščiai kasa kojytėmis. Maitinasi vabzdžiais, kuriuos gaudo skraidydamos ore, ypač virš vandens.

Balsas

Gana tyli ir nebalsinga. Tuoktuvių giesmės neturi. Dažniausiai girdimos trumpos bendravimo frazės ""cirp-cirp-cirp…" arba "čžir-čžir-čžir…".