Buveinė

Peri įvairiuose miškuose, ypač pamiškėse ir laukų giraitėse, parkuose, gausiai apželdintose sodybose. Maitintis gali laukuose toli nuo miško.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte ir dažnas. Pastaraisiais metais gausa kiek mažėja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Stambiausias iš šalyje gyvenančių karvelių. Daugelio pažįstamas iš būdingo balso. Kyla triukšmingai, dažniausiai sumušdamas sparnais. Tuoktuvių skraidymų metu kaip ir kiti karveliai pakyla aukštai ir po to sklendžia pusiau iškėtęs sparnus (laiko juos "V" raidės forma).
Suaugusio apdare vyrauja pilka spalva. Kaklas su tamsiai rusvu atspalviu. Jo šonuose esti baltos ir žalsvos dėmės. Paukščiui skrendant iš viršaus matomi juosvi sparnų galai (plaštakos sritis), baltos skersai sparno einančios juostelės, balta dėmė kakle ir juoda juosta uodegos gale. Skrisdamas sparnais plasnoja rečiau nei uoliniai karveliai.
Nuo kitų karvelių skiriasi dydžiu, baltomis juostelėmis sparnuose ir balta dėme kakle. Sparnų apačia tamsi, panaši ulduko, bet skiriasi nuo uolinio karvelio (šio balsva).
Patinai labai panašūs į pateles. Kartu juos stebint matyti, kad patinas truputį didesnis. Jo balta ir žalsva dėmės kakle taip pat nedaug didesnės.
Jaunikliai keršuliai nuo suaugusių skiriasi tamsesne nugara ir sparnais, tamsiu snapu ir akimis (suaugusių snapo galas gelsvas, akys geltonos). Jų baltos dėmės kakle daug mažesnės nei suaugusių arba jų išvis neturi (paprastai dalis jauniklių įgauna ne anksčiau nei rugpjūtį).

Balsas

Burkuoja kaip ir kiti karveliai. Balsas žemas, duslus, primena frazę "huu-ruu-ruu-ra". Frazė kartojama 3–5 kartus be pertraukos.