Buveinė

Veisimosi metu – miškai ar jų pakraščiai, kur yra senų medžių su uoksais, drevėmis.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Gyvena visame krašte, bet niekur nėra gausus. Viena iš svarbiausių dabar stebimos gausos sumažėjimo priežasčių – nepakankamai ekologiškas miško ūkis, nes miškuose labai mažai jiems perėti tinkamų medžių su uoksais, drevėmis.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Nedaug mažesnis už "laukinį" uolinį karvelį. Apdare vyrauja pilka spalva. Ant kaklo turi žalsvą dėmę, o pats kaklas ir krūtinės viršus su rusvu atspalviu. Vienintelis iš šalyje gyvenančių karvelių, kuris lizdą įsirengia medžių liemens ertmėse – meletų iškaltuose uoksuose arba natūraliose drevėse. Užima ir specialiai jam iškeltus inkilus. Atsargus ir žmonių kaimynystės, lankymosi prie lizdo vengia. Peri pavienėmis poromis. Tuoktuvių skrydis panašus į uolinio karvelio.
Apdaras taip pat panašus į uolinio karvelio (arba į kai kurių naminių karvelių). Nuo jo skiriasi pilku (tos pačios spalvos kaip ir nugara) antuodegiu, pilka sparnų apačia (uolinių – balta), juostelės išilgai sparnų jų viršuje mažiau ryškios ir šviesesnės. Uldukų nedideli būreliai atskiriami dar ir iš to, kad paukščiai esti labai vienodos išvaizdos. Tuo tarpu naminių karvelių būryje paprastai pasitaiko individų su labai netipišku apdaru. Patino ir patelės apdaras vienodas.
Nuo keršulio skiriasi tuo, kad neturi šiam būdingų baltų dėmių sparnuose ir kaklo srityje. Ulduko uodega trumpesnė.
Su purpleliais nesupainiojamas, nes už juos yra daug didesnis ir jo uodegos galas (matomas skrendant) tamsus (purplelių – baltas).
Jaunikliai paukščiai skiriasi tamsesniu apdaru ir kakle neturi suaugusiems būdingos žalsvos dėmės.

Balsas

Monotoniškas periodiškai kartojamas, greitėjantis ir staiga nutrūkstantis burkavimas "huhu, huhu" (kirtis ant pirmo skiemens).