Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama daugiausiai pajūryje traukimo ir veisimosi metu. Pajūryje apyretė, o kitur reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Dydžiu ir išvaizda labai panaši į upinę žuvėdrą. 
Dažniausiai aptinkama arti jūrų (Lietuvoje - vandenyse netoli Baltijos jūros). Nuo upinės žuvėdros lengviausia atskirti iš ilgesnės uodegos, trumpesnių kojų. 
Veisimosi metu suaugusiam paukščiui tupint matoma ilgesnė už sparnus uodega (upinės – atvirkščiai). Snapas tamsiai raudonas ir vienspalvis (upinės - su juodu galiuku). Mantija ir kūno apačia (ypač gerklė ir krūtinė) šiek tiek tamsesnės nei upinės žuvėdros. Sparnų viršuje užpakaliniame krašte plaštakos srityje juoda juostelė siauresnė nei upinės žuvėdros. 
Rudens apdaru (pradeda šertis žiemavietėse) suaugusių paukščių "kepurėlė" ne tokia kontrastinga – su smulkiomis baltomis dėmelėmis ir balta kakta. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius rudens apdaru, bet jų mantija išmarginta šviesiai rudomis ir juodomis dėmėmis. "Kepurėlė" juodesnė nei suaugusių rudens apdaru. Kakta iš pradžių ruda, o vėliau balta. Snapas juosvas ar juodas su oranžiniu pamatu (nuo rugpjūčio–rugsėjo juodas). Kojos rusvos ar oranžinės. Nuo upinių žuvėdrų jauniklių lengvai skiriasi baltu antuodegiu (upinės žuvėdros antuodegis šviesiai pilkas). Mažosios plasnojamosios plunksnos šviesesnės už jų dengiamąsias (upinės žuvėdros – atvirkščiai).
Iš visų paukščių migruoja toliausiai. Iš Arkties pakrančių skrenda žiemoti į pietinio pusrutulio jūras ir migracinis kelias gali siekti daugiau nei 10 000 km.

Balsas

Švelnesnis nei upinės žuvėdros ir skiemenimis nusakomas maždaug "krriija", "kirri".