Buveinė

Veisimosi laiku – gausiai žoline augalija apaugę vandens telkiniai. Kitu metu pirmenybę teikia jūrai ir pajūriui.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Peri kolonijomis įvairiose šalies vietose. Gausesnis pajūryje. Perėjimo vietos dažnai keičiasi. Rudeninės sankaupos stebimos Kuršių mariose. Žiemoja retai.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Išvaizda ir dydžiu panašiausias į rudagalvį kirą, bet gerokai už jį mažesnis. 
Suaugusių paukščių veisimosi metu "šalmas" juodas. Jis apima ir pakaušį (skirtumas nuo rudagalvio kiro). Mantija šviesiai pilkšva, dalinė, nes užpakalinis sparnų kraštas baltas. Apačia balta su vos matomu rusvu atspalviu. Snapas juosvai rusvas. Sparnų apačia tamsiai pilka – beveik juoda, tik jų užpakalinis kraštas (plasnojamųjų plunksnų galai) baltas (rudagalvio – didžioji sparnų apačios dalis balta), sparnų galai viršutinėje pusėje šviesūs (mažojo kiro - balti, šviesiai pilki, o rudagalvio – juodi). Žiemos apdaru netenka juodo "šalmo", bet išlieka tamsios dėmės galvos šonuose. Taip pat išlieka kiti jau minėti požymiai, leidžiantys atskirti mažąjį kirą nuo rudagalvio.
Jaunikliai margi. Tamsiai rudos dėmės ypač tankios galvoje ir nugaroje. Paukščiui skrendant aiškiai matoma "M" raidės formos tamsi juosta išilgai sparnų. Ją suformuoja abiejų sparnų raštas. Suaugusių apdarą galutinai įgauna trečiais gyvenimo metais.

Balsas

Skrisdamas negarsiai šūkčioja "kek-kek-kek" ar "kekek-kekek…".