Buveinė

Jūros ir kiti vandens telkiniai. Veisiasi uolėtose šiaurinių jūrų pakrantėse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Pietinėje Baltijoje ir Lietuvoje aptinkamas labai retai.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Dydžiu ir išvaizda panašus į paprastąjį kirą. Suaugęs paukštis veisimosi apdaru baltas, išskyrus šviesiai pilką mantiją ir juodus sparnų galus. Kojos juodos, snapas žalsvas. Nuo panašaus suaugusio paprastojo kiro skiriasi juodomis tripirštėmis kojomis (paprastojo kiro kojos gelsvai žalsvos, pirštai keturi) ir juodais sparnų galais (paprastojo kiro sparnų galai ne ištisai juodi, bet su baltomis dėmelėmis).
Suaugusių paukščių žiemos apdaras labai panašus, tik pakaušis ir sprandas šviesiai pilki. Ausies srityje esti tamsesnė pusmėnulio formos įvairaus dydžio (požymis varijuoja) dėmė.
Jauniklių žiemos apdaru dėmės galvos apdare ryškesnės, sprando apačioje esti ryški juoda skersinė juostelė, išilgai sparno eina kontrastinga "V" raidės formos juosta. Nuo uodegos galo einanti juoda juosta uodegos viduryje išplatėja. Nuo panašių jaunų mažųjų kirų skrydyje skiriasi kontrastingesniu sparnų viršumi (mažųjų kirų sparnų viršuje grynai baltos spalvos plotas pastebimai mažesnis), baltu viršugalviu (mažųjų kirų - juosvas). Be to, mažųjų kirų sparno pamate yra nedidelė juoda dėmelė (keleto mažųjų plasnojamųjų plunksnų galai juodi). Antrų metų žiemą galutinai įgyjamas suaugusiems individams būdingas apdaras.
Minta daugiausiai jūrų žuvimis ir bestuburiais. Kartais laikosi arti žvejybinių laivų, kur minta žuvų atliekomis.
Labai bendruomeniškas. Pagrindiniame areale veisimosi metu laikosi būriais. Peri kolonijose.
Ne veisimosi metu daug dažniau aptinkami pavieniai ar mažomis grupėmis.

Balsas

Girdimas tik veisimosi vietose.