Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai. Maitinasi ir sausumoje, dažnai aptinkamas šiukšlynuose(ypač žiemą).

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Randamos pavienės poros ir nedidelės kolonijos. Traukimo ir žiemojimo metu dažnesnis, ypač pajūryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Šiek tiek didesnis už rudagalvį kirą. 
Suaugęs paukštis veisimosi apdaru ištisai baltas, išskyrus šviesiai pilką mantiją ir juodus, baltomis dėmėmis išmargintus sparnų galus. Snapas ir kojos žalsvai gelsvi. Išvaizda panašūs
geltonkojis ir sidabrinis kirai yra beveik dukart didesni. Jei į dydį nekreiptume dėmesio, tai svarbiausias paprastojo kiro skiriamasis požymis būtų vienspalvis ir ne toks masyvus snapas. 
Žiemos apdaru susiformuoja labai nekontrastingas pilkas ar pilkai rudas, dėmėtas "šalmas". Pakaušio srityje jis esti ryškesnis. Snapas tampa žalsvesnis.
Jaunikliai margi. Viršutinė pusė tamsi ir dėmėta. Kojos rusvos. Jau pirmą žiemą jaunų paukščių nugara tampa pilkos spalvos. Antrų metų vasarą dar ne visa mantija būna pilka ir galva ne ištisai balta. Trečių metų vasarą esti labai panašūs į suaugusius, tik uodegoje pasitaiko tamsių dėmelių, o mantija kai kur dar turi rudą atspalvį. Ketvirtų metų paukščius atskirti gamtoje jau labai sunku (didžiųjų plasnojamųjų dengiamosios plunksnos dar turi rudą atspalvį).

Balsas

Aukštesnių tonų nei rudagalvio ir geltonkojo kirų. Primena garsą "kejja" ar "kijjja". Tuoktuvių balsas - ilgesnis kartojamas "chejjjaaa". Sunerimę tankiai šaukia "kev-kev-kev".