Buveinė

Veisimosi buveinė – šlapios ir drėgnos pievos, atviros žemapelkės, šlapios plynos kirtavietės ir didelės žole apaugusios salos. Polizdiniu laikotarpiu ir traukimo metu aptinkamas dumbluotose ir smėlėtose pakrantėse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte, nors daug gausesnis kalvotame kraštovaizdyje, natūralių upių slėniuose, kur dar yra išlikę šlapių pievų ir atvirų pelkučių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Smilginio strazdo dydžio ar kiek už jį didesnis. Didesnis už labai panašų oželį nykštuką. Tuoktuvių metu patinėlis skraido tuoktuvių polėkiu.
Tupinčio išsiskiria neproporcingai ilgas ir tiesus snapas (bent du kartus ilgesnis už galvos ilgį). Kojos trumpesnės nei kitų panašaus dydžio tilvikų. Per viršugalvį, nugarą ir sparnus eina šviesios juostelės. Nuo oželio nykštuko skiriasi šviesia viršugalvio juostele. 
Žmogui artinantis pakyla už kelių keliolikos metrų, dažniausiai surinka pavojaus balsu "ččriik" ir nutoldamas blaškosi į šalis – skrenda zigzago formos trajektorija. Skrendančio matoma baltai apvedžiota uodega. Lyčių ir amžiaus iš apdaro lauko sąlygomis nustatyti neįmanoma.

Balsas

Veisimosi metu labai triukšmingas. Tuoktuvių skraidymo metu staigiai pikiruojant virpėdamos uodegos plunksnos skleidžia garsą, primenantį ožiuko mekenimą. Tikrasis tuoktuvių balsas – tankiai kartojamas "tikut-tikut-tikut". Pavojaus balsas - aštrus "ččriik".