Buveinė

Atviros ir pusiau atviros didelės aukštapelkės, ypač jų plynės. Migravimo metu daugiausiai sustoja laukuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Peri daugiausiai vakarinėje šalies dalyje, kur daugiausia didelių aukštapelkių su plynėmis. Retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Pempės dydžio paukštis. Šiek tiek mažesnis už panašų jūrinį sėjiką. Tuoktuvių metu patinas daug skraido.
Veisimosi apdaru nuo kaktos iki pauodegio eina plati balta juosta, skirianti suaugusių paukščių gelsvai rudą (aukso spalvos) viršų ir juodą apatinę pusę. Kojos pilkos, su trimis pirštais.
Suaugę poros nariai veisimosi apdaru labai panašūs. Didelė individuali apdaro variacija, todėl galima nustatyti tik dalies porų lytį. Paprastai patinas apatinėje pusėje turi ryškesnę, kontrastingesnę juodą dėmę nei patelė, bet tai nėra absoliuti taisyklė.
Rudens-žiemos apdaru neturi juodos dėmės apatinėje pusėje.
Bet kokiu apdaru paukščiui skrendant matoma balta sparnų apačia. Sparnų viršuje skerai plasnojamųjų plunksnų yra nelabai ryški ir nekontrastingais kraštais balta juostelė.
Nuo jūrinio sėjiko skiriasi aukso spalvos viršumi ir ištisai balta sparnų apačia. 
K. Čepėno duomenimis, rugpjūčio pradžioje tik apie 10% traukiančių paukščių esti žiemos apdaru (arba t.y. jaunikliai). Tuo tarpu spalio pirmoje pusėje tik apie 1% paukščių dar tebeturi veisimosi apdarą. Migruojančių paukščių pulkai dažnai esti dideli ir tankūs. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius žiemos apdaru, bet jų viršus dėmėtas ryškiau, o apatinė pusė blankesnė (suaugusių pilvas baltesnis) ir dėmėtas plotas (daugiau pilvo ir šonų) didesnis. Pirmų metų iš žiemaviečių grįžę paukščiai turi daug mažiau juodos spalvos apatinėje pusėje nei suaugę.

Balsas

Triukšmingas. Balsai įvairūs. Patinėlis tuoktuvių metu skraido neaukštai ratais ir švilpauja. Tuomet galima girdėti kiek liūdnoką monotonišką "tiuiu". Taip pat girdimas ir keletą kartų kartojamas "kriuviu-kriuviu…". Pavojaus metu (pvz., pasirodžius žmogui) šaukia monotonišku balsu.