Buveinė

Atviros didelių vandens telkinių pakrantės. Lietuvoje dažniausiai tai smėlingos ir dumblingos atviros salos.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Peri Kuršių marių, Nemuno upės, didžiųjų ežerų bei vandens saugyklų salose. Negausi.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug karvelio dydžio. Stebint tupinčią ar vaikščiojančią nuo kitų rūšių paukščių labai lengva atskirti iš būdingo juodo viršaus, baltos apatinės pusės ir ilgo ryškiai raudono tiesaus snapo bei rusvų kojų.
Skrendančios svarbiausias skiriamasis požymis yra juodas sparnų viršus su balta išilgine juosta per plasnojamąsias plunksnas. Skrenda tiesiai ir nedaro staigių posūkių. Plasnoja tankiais sparnų mostais (tuo primena antis). Paprastai esti gerai matomas raudonas ilgas snapas. 
Paukščių lyčių iš apdaro nustatyti neįmanoma. Kai abu poros nariai esti greta, patinėlį galima atskirti iš kiek storesnio ir trumpesnio snapo. 
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius. Jų viršus labai tamsiai rudas (bet ne juodas, kaip suaugusių individų). Snapo galas juodas. Kojos pilkšvos.
Pirmamečiai paukščiai, grįžę pavasarį iš žiemaviečių, dar tebeturi jaunikliams būdingus požymius. Papildomai jie turi žiemojimo apdarui būdingas skersai kaklo einančias baltas juosteles pasmakrėje.

Balsas

Triukšminga. Balsai įvairūs. Paukščiui skrendant veisimosi metu dažnai girdima frazė "piiip piiip k-piiip". Rečiau ji girdima ir paukščiui tupint.